PAGRINDINĖ INFORMACIJA APIE PLYTELES IR JŲ KLOJIMĄ

1. Vizualus tikrinimas

Kad klijai gerai prikibtų, ant pagrindo neturi būti akivaizdžiai matomų įtrūkimų, prikibusių medžiagų, sudūlėjusių arba palaidų dalių, purvo, pelėsių, riebalų dėmių ir t. t. Jeigu vis dėlto pagrindas nelygus arba nešvarus, palaidas dalis, pašalines medžiagas ir purvą nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais.

2. Bandymas įrėžiant ir trinant

Apkrovas laikantis pagrindas – tai toks pagrindas, kuris nebyra kaip smėlis ir netepa kaip kreida. Tai galite labai greitai ir paprastai patikrinti naudodami po ranka esančius įrankius: aštriu daiktu į pagrindą įrėžkite tinklelį ir patrinkite paviršių ranka. Jei pagrindas trupa arba tepa, vadinasi, jis apkrovos nelaiko. Tokiu atveju paviršių gerai nuvalykite šepečiu su plieniniais šeriais. Jei reikia, apdorokite smėliasrove.

3. Bandymas su lipniąja juosta

Paviršiaus bandymas naudojant lipniąją juostą – labai praktiškas būdas senoms dažų dangoms patikrinti. Tvirtai prilimpančią lipniąją juostą priklijuokite prie pagrindo ir stipriai prispauskite. Jei staigiu judesiu nuplėšus juostą ant jos nelieka dažų, danga laiko apkrovas ir yra tinkama plytelėms klijuoti.

4. Drėkinimo vandeniu bandymas

Atlikę visus ankstesnius bandymus, patikrinkite pagrindo įgeriamumą. Jei ant sudrėkinto vandeniu paviršiaus lieka lašelių, pagrindas neįgeriantis. Jei pagrindas įgeria lašelius iš lėto, jis yra normaliai įgeriantis. Jei įgeria greitai – turite greitai įgeriantį pagrindą. Į tai būtinai atsižvelkite rinkdamiesi gruntą.

1. Plytelių klojimas ant sienų

Jei plytelės klijuojamos ant statmenos sienos, svambalu arba lazeriu pasižymėkite paviršiaus vidurį ir pagal tai sulygiuokite plyteles. Kraštinių plytelių plotis turi būti ne mažesnis nei pusė plytelės pločio.

2. Plytelių klojimas ant sienų

Jei nenumatytas konkretus aukštis, iki kurio bus klojamos plytelės, viso dydžio plyteles pradėkite klijuoti nuo apačios (atsižvelkite į grindų konstrukciją).

Jei numatėte plytelių dangą klijuoti iki konkrečios sienos vietos, viso dydžio plyteles pradėkite kloti nuo viršaus, o apačioje klijuokite pjaustytas plyteles.

3. Plytelių klojimas ant sienų

Plyteles ant sienų briaunų ir statramsčių visada pradėkite klijuoti nuo išorinės briaunos, klodami viso dydžio, nepjaustytas plyteles. Tinkamo dydžio pjaustytas plyteles klokite kampuose.

4. Plytelių klojimas ant grindų

Kad išlaikytumėte lygų plytelių raštą stačiakampėse patalpose, raskite grindų centrą ir per jį, lygiagrečiai su šoninėmis sienomis įtempkite lygiavimo virvę. Pagal ją sulygiuokite pirmąją plytelių eilę. Plyteles pradėkite klijuoti plytelės kraštinę arba vidurį sutapatindami su lygiavimo virve. Kitas plyteles klokite išilgai sienos.

5. Plytelių klojimas ant grindų

Jei grindų ir sienų plytelės yra vienodo dydžio, grindų siūles sulygiuokite su sienų siūlėmis. Klojant grindų plyteles, reikėtų išlaikyti ištisines siūlių eiles ir gretimose patalpose.

Deformacines siūles įrenkite tiesiai po durų varčia, taip pat atsižvelkite į deformacines siūles, suformuotas grindyse – jas būtina atkartoti.

1. Siūlių užpildo parinkimas

Plytelių siūlės gali būti įprastos, užpildomos cementiniais siūlių glaistais, ir deformacinės, užpildomos sanitariniais silikonais arba išskirtiniais atvejais specialiais profiliais.

Prieš pasirinkdami siūlių užpildą, įvertinkite keletą aspektų. Vienas svarbiausių – kokio tipo plytelių danga parinkta numatytai patalpai. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį ir į sąlygas, kuriomis šios plytelės bus eksploatuojamos, bei kokie numatomi plytelių siūlių pločiai.

Jei renkate glaistą plytelių dangai, kuri yra drėgnoje aplinkoje, o ypač kai patalpoje įrengtas grindinis šildymas (pvz., vonioje, garaže ), nedvejodami rinkitės elastingą plytelių glaistą Flexguge arba Flexfuge Elastic Plus , priklausomai nuo reikiamo siūlės pločio. Dėl sudėtyje esančių veikliųjų priedų ir plastifikatorių šie glaistai kur kas geriau sukimba su silpnai įgeriančiomis ar beveik neįgeriančiomis įvairau formato akmens masės (ar kito medžiagiškumo) plytelėmis. Elastingas plytelių glaistas būtinas ir lauko sąlygomis (pvz., balkone, terasoje) esančiai plytelių dangai, nes turi vandenį atstumiančių ir antimikrobinių savybių, kurios užtikrina, kad siūlių užpildas nepraleis drėgmės po plytele ir neleis tamsioms pelėsio dėmėms subjauroti estetinio naujos dangos vaizdo.

Praktinis patarimas

Vienas svarbiausių kriterijų turėtų būti praktiškumas, nes, pasirinkus ryškią arba labai šviesią spalvą intensyviai naudojamuose ir užteršiamuose plotuose (pvz., įvairių patalpų grindims bei dušo sienoms), puikus rezultatas gali džiuginti neilgai. Purvui, dulkėms ir muilo liekanoms užnešant paviršius, ilgainiui plytelių glaistas papilkėja. Būtent dėl šios priežasties populiariausi yra įvairių tonų pilki ir rusvi glaisto atspalviai.

Užpildas, spalviškai kontrastuojantis su plytele neretai pasirenkamas norint pabrėžti netradicinės formos, skaldytas ar šešiakampes plyteles. Jei glaistas bus artimas plytelių spalvai, jis leis išryškinti jų faktūrą bei raštą.

2. Siūlių užpildymas glaistu

Pirmiausia gerai apžiūrėkite, ar tarpuose neliko plytelių klijų . Prieš pradėdami glaistyti plytelių dangą, nepagailėkite pastangų jau įrengtiems paviršiams apsaugoti. Jei patalpos lubos ar sienos jau baigtos dažyti, jų kraštus apklijuokite specialia dažymo juosta. Taip paviršių kraštai liks švarūs ir nepažeisti. Jei turite galimybę, dažymo darbus verčiau planuokite po plytelių glaistymo. Rengdamiesi glaistyti sienines plyteles, įsitikinkite, kad tinkamai uždengėte ir apsaugojote medine, viniline ar kita pažeidimams jautria danga išklotas grindis. Prieš glaistant būtina apsaugoti ir išskirtiniais elementais, pvz., blizgiais dažais, dekoruotas sienų plyteles.

Stenkitės pirmiausia nuglaistyti sienines plyteles ir tik tada imkitės grindinių. Glaistyti pradėkite nuo apačios, ir kilkite į viršų. Taip apsaugosite grindis nuo nutiškusio glaisto ir sutaupysite laiko horizontaliems paviršiams valyti. Kruopščiai patikrinkite, ar siūlių užpilde neliko duobelių ir ar užpildas sukibo su plytelių kraštais. Tokie defektai ne tik sugadintų estetinį vaizdą, bet ir pablogintų plytelių eksploataciją, nes pro neužpildytus tarpelius skverbsis drėgmė, vėliau lengvai kaupsis nešvarumai ir pelėsis. Pasirinkę plytelių glaistą Flexfuge, siūles beveik visiškai užpildysite jau pirmu potėpiu.

Grindis glaistyti pradėkite nuo tolimiausio kampo ir tęskite išėjimo link. Norėdami pasiekti geriausią rezultatą, dirbkite tik su šviežiai paruoštu užpildu ir nenaudokite mišinio likučių nuo dangos ar jau pradėjusio stingti užpildo.

3. Glaisto pertekliaus šalinimas

Labai svarbu pradėti valyti glaistą tinkamu metu, kai siūlėse esantis užpildas jau yra pastingęs. Paprasčiausia tai nustatyti įvertinus, ar jo paviršius jau tapo matinis. Jei valyti pradėsite per anksti, galite išplauti per daug glaisto, jei per vėlai – užpildas jau bus sukietėjęs ir jo likučiai pernelyg stipriai prikibę prie dangos.

Pasistenkite išvengti vienos dažniausių klaidų – valyti plytelių užpildą, naudojant per daug vandens. Pernelyg sudrėkęs glaistas gali nebesukietėti tiek, kiek turėtų, pakitus vandens ir cemento santykiui. Užpildas praras tvirtumą, o vietose, kuriose išsiplaus pigmentas, atsiras šviesesnių ruožų, glaisto spalva taps netolygi. Šis defektas tampa ypač matomas, naudojant tamsesnių ir ryškesnių spalvų glaistus.

Plovimui labiausiai tinka specialios statybinės kempinės apvalintais kampais, įgeriančios daug vandens. Naudojant paprastą buitinę kempinę ar šluostę, šį darbą atlikti kokybiškai bus sudėtinga. Dažnai praplaukite kempinę švariame vandenyje. Tai neleis šlapiems cemento likučiams nuo paviršiaus patekti į siūles ir užtikrins, kad užpildo spalva liks nepakitusi.

Baigiamąjam plytelių valymo etapui po plovimo likusio matinio sluoksnio nupoliravimui, naudokite mikropluošto šluostes arbai nepūkuotus medvilninius audinius. Plytelių tarpų nepažeisite ir neužteršite tik tokiu atveju, jei poliruoti pradėsite siūlių užpildui visiškai išdžiūvus ir sukietėjus. Nepriekaištingam rezultatui pasiekti naudokite cemento likučių valiklį Zementschleier-Entferner . Pagal paviršių užterštumo lygį pasirinkę tinkamą koncentraciją, be vargo pašalinsite statybinius nešvarumus nuo rūgštims atsparių plytelių paviršių.

4. Kampinių siūlių užpildymas

Nedidelėse patalpose deformacines siūles atstoja kampuose esančios siūlės. Jos dažniausiai užpildomos sanitariniais silikonais, kurie netrūkinėja, nes yra elastingi ir sumažina pelėsio atsiradimo riziką drėgnose patalpos vietose. Deformacines siūles suformuokite ne siauresnes nei 5 mm pločio. Jų dugne įguldykite specialią polietileninę virvelę, kad siūlė būtų teisingos geometrijos, t. y. didesnio pločio nei gylio. Be to, virvelė užtikrina, kad silikonas prisitvirtins tik prie šoninių paviršių ir dėl santykinės drėgmės bei temperatūros pokyčių vykstantys paviršių judėjimai užpildo neįplėš.

Jei danga bus stipriai veikiama saulės spindulių, pvz., balkone ar terasoje, temperatūrines deformacines siūles įrenkite ir užpildykite pasirinktu silikonu ne rečiau nei kas 5 metrus. Tamsių spalvų ir didesnio formato plytelėms tokio tipo siūlės bus reikalingos netgi 2,5 m tankumu.

Sanitarinio silikono Silikon-Sanitär spalvą iš plačios paletės pasirinkite pagal cementinių glaistų siūles. Prieš užpildydami siūles silikonu, įsitikinkite, kad jos yra sausos ir švarios, be glaisto likučių.

Hermetiku užpildytą siūlę išlyginkite per 5 minutes, iki kol jos paviršiuje nesusiformavo plėvelė. Lyginimo įrankį rekomenduojama sudrėkinti indų plovikliu arba muiluotame vandenyje. Silikono sluoksnio kietėjimas vyksta 1-2 mm greičiu per dieną . Silikono kietėjimo greitis labai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Kai aplinka drėgna ir/arba temperatūra žema, tai kietėjimas labai sulėtėja. Jei silikonu paviršius ištepsite plačiau, nei reikėtų, perteklių lengvai nuvalysite silikono likučių valikliu Silicon-Entferner . Sukietėję silikono likučiai nuimami mechaniškai. Be kampinių ir deformacinių siūlių sanitarinis silikonas taip pat naudojamas jungiamosioms (pvz.,su sanitariniais mazgais) ir dangų skiriamosioms siūlėms įrengti.