Knauf Knauf

IŠORĖS SIENŲ TINKAVIMAS

Weiter

Fasado tinkavimas su Knauf tinkais

Fasadas – tai pastato vizitinė kortelė. Jį puošiantys įspūdingi architektūriniai akcentai, unikalus vaizdas, harmoningos proporcijos ir darbų meistriškumas – tai tie dalykai, kurie visais laikais traukia akį ir skatina mus žavėtis. Kad ir kokie fasado darbai atliekami – senų pastatų renovacija ar šiuolaikinių modernizavimas – su moderniais Knauf tinko mišiniais ir sistemomis lengvai įgyvendinsite daugybę fasado dizaino sprendimų ir net sudėtingą architektūrą. Įmantrūs mineraliniai ir pastos konsistencijos apdailos tinkai padės fasadui suspindėti naujomis spalvomis ir struktūromis, o šiuolaikiniai Knauf pagrindinio sluoksnio ir dekoratyvieji tinko mišiniai išpildys kiekvieną stilingo eksterjero dizaino viziją.

Išorės tinko sistema

Fasadas suteikia namui charakterį, gražios sienos traukia praeivių dėmesį ir atrodo įspūdingai. Pastato išorinių sienų apdailai galima rinktis įvairius dekoratyviuosius tinkus ir taip namo fasadui suteikti asmeninio skonio akcentą. Tam, kad dekoruotos pastato išorės sienos ilgą laiką išliktų estetiškos ir gražios, reikia, kad dekoratyvusis (baigiamasis) tinkas turėtų stabilų ir patikimą pagrindą – pagrindinį tinko sluoksnį. Taigi pastato sienų tinkas susideda iš kelių skirtingų tinko mišinių, kurie kartu sudaro išorės tinko sistemą.

Tinko sistema ne tik garantuoja estetinę pastato sienų išvaizdą, bet ir turi kitą ne mažiau svarbią funkciją – saugo pastato mūrą nuo atmosferinių reiškinių poveikio, padeda sienoms likti sausoms, o tai jau stipriai didina pastato gebėjimą išsaugoti šilumą.

Išorės sienų eksploatacijos sąlygos sudėtingesnės nei vidaus patalpose. Dėl atmosferinių reiškinių, pvz.: dažnai kintančio oro drėgnio, temperatūros kaitos, lietaus ar liūčių, išorės tinko sistemoms tenka didesnės terminės apkrovos, mūrą ir tinko sluoksnius veikia nemažos įrąžos.

Taigi rinkdamiesi medžiagas tinkavimo darbams, turime suprasti ir atsižvelgti į išorės tinko funkcijas: tai, kokios sandaros tinko sistema, tiks geriausiai konkrečiu atveju, priklauso nuo tinkui keliamų reikalavimų ir pagrindo savybių. Be to, pagrindas ir tinkas turi puikiai derėti, o tinko sluoksniai būti tinkamai sujungti. 

Visi projektuotojai, užsakovai ir rangovai gali remtis profesionaliai pateiktomis „Mūro ir betono tinkavimo rekomendacijomis“ (vok. Leitlinien für das Verputzen von Mauerwerk und Beton). Leidinyje vadovaujamasi pagrindiniu principu, kad tinko arba tinko sistemos savybės turi atitikti pagrindo reikalavimus. Pvz.: tinko tankis, palyginti su mūro statybinių plytų ar blokelių tankiu, turi būti toks pat arba artimas, bet negali būti stipriai didesnis.

IŠORĖS TINKO SISTEMĄ SUDARANTYS SLUOKSNIAI IR JŲ FUNKCIJOS

Paruošiamasis, sukibimą užtikrinantis tinko sluoksnis

Paruošiamasis tinko sluoksnis naudojamas kaip drėgmės įgeriamumą reguliuojantis ir sukibimą užtikrinantis sluoksnis, esant silpnai arba skirtingai drėgmę įgeriantiems pagrindams, prieš dengiant kalkių, kalkių ir cemento bei sanavimo pagrindinio tinko sluoksnį.

Juo suformuotas grubus paviršius užtikrina kito, pagrindinio tinko sluoksnio tinkamą sukibimą su pagrindu. Tai ypač svarbu tinkuojant ant glotnių ir silpnai drėgmę įgeriančių pagrindų.

Pagrindinis tinko sluoksnis

Svarbiausia jo funkcija – išlyginti pagrindo nelygumus, sukurti stabilų ir lygų paviršių apdailos sluoksniui, pvz., mineraliniams ar pastos konsistencijos dekoratyviesiems tinkams, plytelių dangai ar pan. Kokios rūšies pagrindinio sluoksnio tinką rinktis, priklauso nuo kelių esminių veiksnių: pagrindo tipo, fasado dalies, ant kurios bus dengiamas tinkas, ir planuojamo apdailos tinko. Taip pat renkantis pagrindinio sluoksnio tinką būtina atsižvelgti į tinkui keliamus reikalavimus ir pagrindo būklę.

Tinko sistema – tai tinko sluoksniai, kurie savo visuma ir sąveika su tinkuojamu pagrindu atitinka tinkui keliamus reikalavimus. Apatinis sluoksnis vadinamas pagrindinio sluoksnio tinku, viršutinis – dekoratyviuoju tinku. Vienos sistemos skirtingų tinko sluoksnių savybės turi derėti tarpusavyje taip, kad tarp tinko sluoksnių ir pagrindo bei tinko susidarantys įtempiai (pvz., dėl traukimosi arba temperatūrinio plėtimosi) galėtų būti kontroliuojami.

Renkantis pagrindinio sluoksnio tinko mišinį konkrečiu atveju svarbu pagalvoti apie gniuždymo stiprio klasę, tankį, DIN EN 998-1 standarte išskirtas gniuždymo stiprio keliamų reikalavimų kategorijas, nes visa tai leidžia produktus klasifikuoti pagal jų taikymą. Kiti esminiai reikalavimai, keliami tinko mišiniui, yra kapiliarinis vandens įgeriamumas ir šilumos laidumas.

Liūčių sukeliamos sienų deformacijos formuojasi lyjant ir tuo pat metu į fasadą pučiant stipriam vėjui. Lietaus vanduo dėl kapiliarinio paviršiaus įgeriamumo gali prasisunkti į sieną arba, veikiant slėgiui, pvz., per trūkius, siūles arba netinkamai užsandarintas vietas, prasiskverbti net į pastato konstrukcijas. Sugertas vanduo turi būtinai išgaruoti, pvz., per išorinius paviršius. Čia svarbūs du kriterijai – kontroliuojamas vandens įgeriamumas ir atidavimas. Taigi pagrindinio sluoksnio tinkas turi atitikti reikalavimus, susijusius su vandens įgeriamumo koeficientu (Ww), vandens garų difuzijos ekvivalentiniu oro sluoksnio storiu (sd) ir abiem šiomis vertėmis kartu (Ww ∙ sd).

Lengviesiems tinkams būdingas mažas tūrinis tankis, ribotas stipris (atsparumo gniuždymui klasė CS I ir CS II) ir nedidelis traukimasis rišantis, todėl jie ypač tinka gerai šilumą izoliuojančiam mūrui tinkuoti.

Armuojamasis, remontinis tinko sluoksnis

Armuojamuoju tinku vadinamas toks tinko sluoksnis, kurį sudaro polimerais sustiprintas armavimo mišinys ir į jį įplukdytas armavimo tinklas. Su armavimo tinklu naudojamas armavimo mišinys yra kur kas efektyvesnė priemonė trūkiams išvengti nei pagrindinio sluoksnio tinko armavimas tinklu.

Jei ant pagrindinio sluoksnio tinko dengiamas armavimo sluoksnis su armavimo tinklu, užtikrinamas viršutinių tinko sluoksnių atsiejimas nuo pagrindo. Tai padeda sumažinti įtempius tinko sistemoje ir juos paskirstyti.

Armuojamojo tinko sluoksnis taip pat naudojamas tvarkant pažeisto tinko arba seną dekoratyvų sluoksnį.

Tinkuojant sudėtingus pagrindus, ant pagrindinio sluoksnio tinko papildomai užtepus armavimo mišinio sluoksnį, sustiprintą armavimo tinklu, galima gerokai sumažinti tinko sistemos pažeidimo riziką. Visada geriau armavimo sluoksnį įrengti ant viso paviršiaus, o ne tik ant jo dalies. Ar reikia armavimo sluoksnio, lemia apkrovas sukeliančių įtempių laipsnis, tenkantis visai tinko sistemai. Galimi rizikos veiksniai: stiprus atmosferos poveikis, pasirinktos smulkiagrūdės apdailos dangos arba tamsios spalvos, reikšmingi pagrindo nelygumai ar įtrūkimai.

Baigiamasis, dekoratyvusis tinko sluoksnis

Fasadams dekoratyvieji tinkai suteikia individualumo ir padeda funkcionalumą susieti su estetika. Jie taip pat saugo konstrukcijas ir ilgam didina jų vertę. Dekoratyviųjų tinkų funkcija – suformuoti baigiamąjį sluoksnį.

IŠORĖS SIENOMS TINKUOTI SKIRTŲ TINKO MIŠINIŲ RŪŠYS IR JŲ SAVYBĖS

Tinką sudaro užpildas ir rišiklis, kurie kartu tinko struktūroje suformuoja patikimą ir stiprų ryšį. Rišiklis lemia fizines tinko savybes. Dažniausiai naudojami tinkai su šiais mineraliniais rišikliais: kalkėmis, cementu ir jų deriniais.

Paruošiamieji, sukibimą užtikrinantys mišiniai

Sausasis cemento ir smėlio mišinys, skirtas dirbti rankiniu ir mašininiu būdu. Gerina tinko sukibimą su pagrindu ir vienodina paviršiaus įgeriamumą.

Paruošiamieji, sukibimą užtikrinantys mišiniai:

Kalkiniai bei kalkių ir cemento tinko mišiniai

Kalkiniai bei kalkių ir cemento tinko mišiniai, kurie neturi specialių savybių, o jų sausasis tūrinis tankis > 1300 kg/m³, priskiriami normalių tinkų grupei (santrumpa pagal standartą EN 998-1: „GP“ – angl. general purpose rendering / plastering mortar).

Kalkinis tinkas

Savybes lemianti, pagrindinė kalkinio bei kalkių ir cemento vidaus patalpoms skirto tinko rišamoji medžiaga yra hidraulinės (kietėja ir ore, ir vandenyje) ir (arba) orinės kalkės (kietėja tik ore). Kalkės gaminamos iš kalcio karbonato ir gamtoje pasitaiko gana dažnai. Kalkakmenį deginant 800–1400 °C temperatūroje, susiformuoja vadinamosios negesintosios kalkės. Jas sumaišius su vandeniu, įvyksta reakcija ir susidaro gesintosios kalkės, kurias jau galima naudoti tinko mišiniams. Gesintosios kalkės džiūsta ore ir vėl tampa kalcio karbonatu.

Tiek gesintosios, tiek negesintosios kalkės turi stiprų korozinį poveikį, todėl kalkių bei kalkių ir cemento tinkai turi būti apdirbami itin atsargiai. Tačiau sukietėjusios kalkės yra visiškai nekenksmingos nei žmonėms, nei gyvūnams.

Palyginti su dauguma tinko sistemų, kalkiniai tinkai veiksmingiausiai praleidžia vandens garus ir geba geriausiai sugerti vandenį (skysto ir kapiliarinio vandens transportavimo savybė). Todėl sienoje, padengtoje šiais tinkais, nuolat vyksta vandens garų ir kapiliarinio vandens apykaita. Tai padeda reguliuoti ir palaikyti optimalų patalpų vidaus mikroklimatą, o esant kapiliarinei mūro ir tinko jungčiai (monolitinė konstrukcija) – visą laiką efektyviai džiūti mūrui. Taigi bet kokiomis oro sąlygomis drėgmė sienos konstrukcijoje nesikaupia. Kalkių tinkai, palyginti su kalkių ir cemento ar cemento tinkais, nėra kieti (mažas lenkimo ir tempimo stipris), todėl jie elastingesni ir geriau tinka fasado atnaujinimo darbams. Kaip tradicinė apdailos medžiaga tinka istoriniams pastatams restauruoti. Be to, yra stipriai šarminiai, o tai reiškia, kad prevenciškai saugo nuo pelėsių.

Kalkių ir cemento tinkas

Kalkių ir cemento tinkai yra iš anksto gamykloje sumaišyti sausieji skiediniai, kuriuose teigiamos kalkinio tinko savybės sujungiamos su teigiamomis cemento savybėmis.

Kalkiniai bei kalkių ir cemento tinko mišiniai:

Lengvieji tinko mišiniai

Lengvuoju tinku (santrumpa „LW“ – angl. lightweight rendering / plastering mortar) pagal DIN EN 998-1 vadinamas specifinių savybių turintis tinko skiedinys, kurio sausasis tankis ≤ 1300 kg/m³.

Dėl mažo tankio, riboto atsparumo (atsparumo klasė CS I ir CS II) ir mažesnės deformacijos traukimosi metu lengvieji tinkai ypač tinka gerai šilumą izoliuojančiam mūrui tinkuoti.

Tyrimais įrodyta, kad lengvojo tinko sistemos optimalios silpniems pagrindams ir pagrindams iš šilumą izoliuojančių blokelių.

I tipo lengvasis tinkas

Tinkuojant gerai šilumą izoliuojantį mūrą, efektyviausi tie lengvieji tinkai, kurių sausasis tūrinis tankis yra 1000–1300 kg/m³. Kad tokius tinkus galėtume atskirti nuo dar lengvesnių, jie vadinami lengvaisiais I tipo tinkais.

II tipo lengvasis tinkas

Greta statybose naudojamų ypač lengvų mūro medžiagų (lengvųjų skylėtųjų plytų, akytojo arba lengvojo betono su šilumos laidumo koeficientu 0,055–0,14 W/m·K) buvo sukurti ir ypač lengvi tinkai, kurių sausasis tūrinis tankis yra < 1100 kg/m3³. II tipo lengvieji tinkai optimizuoti elastingumo ir deformacinio traukimosi jiems rišantis aspektais. Tyrimai parodė, kad šie tinkai turi palankų E modulio (tinko) / E modulio (pagrindo) santykį < 1, todėl optimaliai dera su labai gerai šilumą izoliuojančiomis mūro medžiagomis.

Lengvieji tinko mišiniai:

Cokoliniai tinko mišiniai

Cokolį veikia tiek požeminė, tiek antžeminė drėgmė ir krituliai, be to, jis stipriai apkraunamas mechaniškai. Lyjant vanduo krinta tiesiai ant sienos iš viršaus ir nubėga fasadu žemyn, taip pat lietaus vanduo aptaško cokolį atšokęs nuo grunto arba lauke išklotos dangos, todėl cokolio zona ilgiau nei kita fasado dalis yra veikiama drėgmės. Kalkių ir cemento tinkas negali ilgą laiką dorotis su šia apkrova.

Todėl taškomo vandens veikiamame plote naudojamas išorės darbams skirtas specialus tinkas išorės darbams – cokolio tinkas. Jis turi būti gana tvirtas, atstumiantis vandenį ir atsparus drėgmės bei šalčio poveikiui.

Pagal standartą DIN EN 998-1 šie tinkai turi atitikti CS IV gniuždymo stiprio klasę.

Lengvesnes ir minkštesnes sienų statybines medžiagas (blokeliai, kurių gniuždymo stiprio klasė ≤ 8) reikia tinkuoti pagal standartą DIN EN 998-1 (atsparumas gniuždymui 3,5–7,5 N/mm²) CS III kategoriją atitinkančiu, išorės darbams skirtu cokolių tinku, kurio sudėtyje yra hidraulinių rišiklių, t. y. kalkių.

Tinko mišiniai cokoliui:

Sanavimo tinko mišiniai

Sanavimo tinkai (pagal EN 998-1 santrumpa „R“ – angl. renovation mortar) – tai specialūs akyti tinkai (poringumas > 40 % tūrio), turintys labai gerą vandens garų laidumo koeficientą ir mažesnį kapiliarinį laidumą. Jie naudojami drėgnam ir (arba) druskų pažeistam mūrui tinkuoti.

Sanavimo tinke ištirpusios druskos transportuojamos porose, o jose išsikristalizuoja taip, kad šių druskų nebesimato ant tinko paviršiaus. Taigi pastatams kenksmingos druskos neardo tinko struktūros. Knauf sanavimo tinko mišiniai atitinka visus šiems tinkams keliamus Vokietijos mokslinės techninės paminklosaugos asociacijos WTA reikalavimus ir rekomendacijas. Sanavimo tinkų reikalavimai išdėstyti WTA atmintinėje 2-9-04/D „Sanavimo tinko sistemos“ [3], tinkai atitinka standarto EN 998-1 reikalavimus.

Mūrą su nedideliais druskų pažeidimais galima dengti vienu arba keliais sanavimo tinko sluoksniais. Esant dideliam druskos poveikiui, rekomenduojama naudoti daugiasluoksnę sanavimo tinko sistemą, kurią sudaro gruntinis sluoksnis, pagrindinis sluoksnis ir dekoratyvus sluoksnis. Gruntinis, atsparaus druskų poveikiui tinko sluoksnis taip pat padeda išlyginti pagrindo nelygumus. Jo įgeriamumas ir poringumas didelis, todėl jau gruntiniame sluoksnyje surenkama didelė dalis druskų.

Visiškai išdžiūvęs (1 diena – 1 sluoksnio mm) sanavimo tinkas padengiamas dekoratyviuoju tinku ir dažomas. Dengiami dekoratyvūs sluoksniai neturi paveikti vandens garų difuzijos proceso iš sanavimo tinko.

Sanavimo sistemos tinko mišiniai ir kiti elementai:

Skaityti daugiau

Termoizoliaciniai tinko mišiniai

Tinkai, turintys daugiau lengvųjų priedų, dažniausiai išpūsto polistireninio putplasčio grūdelių, ir šilumos laidumo koeficientą ≤ 0,2 W/(m·K), vadinami termoizoliaciniais tinkais (santrumpa „T“). Tinkas atitinka šiuos reikalavimus, jei jo sausasis tankis ≤ 600 kg/m³. Pagal DIN EN 998-1 išskiriamos šios šilumos laidumo grupės:

  • T 1 ≤ 0,1 W/(m·K)
  • T 2 ≤ 0,2 W/(m·K)

Vokietijoje dažniausiai naudojami termoizoliaciniai tinkai, kurių šilumos laidumo koeficientas yra nuo 0,06 arba 0,07 W/(m·K).

Šilumą izoliuojančio pagrindinio sluoksnio tinkas paprastai siekia 20–100 mm. Atsparumas gniuždymui atitinka CS I (nuo 0,4 iki 2,5 N/mm²) klasę.

Norint sutaupyti energijos ir padidinti gyvenamosios erdvės komfortą, geriausias ekonomiškas sprendimas – termoizoliaciniai tinkai. Pavyzdžiui, pastatų renovacijai naudojant puikių savybių turintį termoizoliacinį tinką DP 007, galima net pastebimai pagerinti mūro šilumos perdavimo koeficientą (U vertė).

Puikiai tinka įvairiems pagrindams. Dėl mažų įtempių, esant staigiems temperatūros pokyčiams, ir mažesnės deformacijos traukimosi metu termoizoliaciniu tinku galima išlyginti nelygumus, o kartu su armuojamuoju tinku jis užtikrina aukštą atsparumo įtrūkimams laipsnį. Gali būti naudojamas kaip pagrindas draskomam tinkui arba plonasluoksniam dekoratyviajam apdailos sluoksniui.

Termoizoliacinio tinko mišinys:

Armuojamieji, remontiniai mišiniai

Armuojamuoju tinku vadinamas toks tinko sluoksnis, kurį sudaro polimerais sustiprintas armavimo mišinys su į visą plokštumą įplukdytu armavimo tinklu. Armavimo mišinys visada naudojamas su armavimo tinklu.

Armavimo mišiniai naudojami fasado ir fasado cokolio armavimo sluoksniui, taip pat kaip fasado remontiniai mišiniai.

Galima rinktis plaušu sustiprintus armavimo mišinius, jų atsparumas trūkiams paprastai yra didesnis.

Armuojamieji, remontiniai mišiniai:

Baigiamojo, dekoratyvaus sluoksnio mišiniai

Paviršiams apipavidalinti ir apsaugoti nuo atmosferos reiškinių poveikio naudojami baigiamojo sluoksnio apdailos ir dekoratyvieji tinkai.

Skiriami plonasluoksniai ir storasluoksniai dekoratyvieji tinkai.

Plonasluoksniai dekoratyvieji tinkai – tai grūdelių dydžio sluoksniu dengiami struktūriniai (užtrinami) tinkai. Tinko sluoksnio storį lemia struktūrinių granulių ar akmenėlių dydis (dažniausiai 2–5 mm).

Storasluoksniai dekoratyvieji tinkai – tai tinkai, kurių dengiamo sluoksnio storis yra didesnis nei maksimalus grūdelių dydis. Toks storasluoksnis tinkas yra, pvz., dekoratyvusis draskomo paviršiaus tinkas (Kratzputz).

Baigiamojo sluoksnio tinkai taip pat skiriami į mineralinius tinkus ir tinkus su organiniais rišikliais.

Mineralinių dekoratyviųjų apdailos tinkų (pagal EN 998-1 žymimi „CR“ – angl. coloured rendering mortar) sudėtyje greta struktūrą formuojančių specialių granulių ar akmenėlių gali būti naudojami ir UV spinduliams atsparūs spalvų pigmentai. Jei gamintojas rekomenduoja prieš dengiant dekoratyvųjį tinką padengti gruntinį sluoksnį, tiek gruntas, tiek tinkas turi būti suderinti ir sudaryti vieną sistemą.

Tinkai su organiniais rišikliais dengiami kaip dekoratyvieji tinkai ant mineralinių pagrindų arba ant mineralinių pagrindinio sluoksnio tinkų. Jei gamintojas rekomenduoja prieš dengiant dekoratyvųjį tinką padengti gruntinį sluoksnį, tiek gruntas, tiek tinkas turi būti suderinti ir sudaryti vieną sistemą. Tinkamas mineralinis pagrindinio sluoksnio tinkas turi atitikti atsparumo gniuždymui kategorijas CS II, CS III arba CS IV, o deklaruojamas atsparumas gniuždymui turi sudaryti mažiausiai 2 N/mm.

Baigiamojo, dekoratyvaus sluoksnio mišiniai:

IŠORĖS DARBAMS SKIRTO TINKO SISTEMOS PASIRINKIMAS

Pasirinkimas pagal vandens apkrovą

Lietaus poveikis pastatui priklauso nuo jo aukščio, geografinio regiono ir nuo konkrečios vietos tame regione. Pagal lietaus apkrovas skiriamos šios apkrovų grupės: I grupės – maža, II grupė – vidutiniška, III grupė – didelė apkrova. Lietaus pažeidimų rizika tiesiogiai priklauso nuo pastato aukščio. Vadinasi, net jei pastatas yra mažos lietaus apkrovos zonoje, bet yra aukštesnis nei 10 m, greičiausiai jis stipriai sušlaps.

Remiantis bendro pobūdžio žiniomis, negalima tiksliai nustatyti, ar konkrečiai vietovei būdinga didelė ar maža lietaus apkrova. Tai turi būti įvertinta vietoje, apžiūrint konkretų pastatą, gretimų pastatų fasadus, ypač nukreiptus į vakarų pusę.

Vandens įgeriamumas tikrinamas pagal europines produkto standartų specifikacijas DIN EN 998-1 arba DIN EN 15824, reikia laikytis DIN 18550-1 standarto reikalavimų, žr. 2 lentelę. Tinko vandens įgeriamumas gali būti pateikiamas ir pagal DIN 4108-3 standarte dėstomus metodus. Abiem atvejais: kriterijai patenkinami tada, jei bent vienas išorei skirto tinko arba tinko sistemos sluoksnis atitinka 1 arba 2 lentelės reikalavimus.

1 lentelė. Tinkų ir dangų apsaugos nuo lietaus kriterijai pagal DIN 4108-3, kai bandoma pagal DIN EN ISO 15148 (taip pat žr. DIN 18550)
- Vandens įgeriamumo koeficientas


Ww | kg/(m²·h¹/²) 		Vandens garų difuzijos ekvivalentas pagal oro sluoksnio storį

Sd | m
 Produktas


Ww | kg/≤0,2

Apsaugos nuo lietaus
kriterijai
Ww≤0,5
Sd≤2,0
Ww·Sd | kg/(m·h¹/²)

2 lentelė. Išorei skirtų tinkų apsaugos nuo lietaus reikalavimai pagal DIN 18550-1
Apkrovos grupė pagal DIN 4108-3 I – maža apkrova II – vidutinė apkrova III – stipri apkrova
Apibrėžimas pagal
DIN 4108-3 		Išorinis tinkas be
specialių reikalavimų 		Išorinis, vandenį
sulaikantis tinkas 		Išorinis, vandenį
atstumiantis tinkas

Mažiausi kategorijų reikalavimai, keliami tinko vandens įgeriamumui (kriterijai laikomi įvykdytais, jei bent vienas išorei skirto tinko sistemos sluoksnis atitinka reikalavimus)
Tinkas pagal DIN EN
998-1 		W₀, W₁, W₂ W₁, W₂ W₂
Tinkas pagal DIN EN
15824 		W₁, W₂, W₃ W₁, W₂, W₃ W₂, W₃

Pagrindinio sluoksnio tinko pasirinkimas pagal pagrindo rūšį

Renkantis tinko rūšį, reikia atsižvelgti į pagrindo savybes. Pagrindinis taikomas principas – tinko arba tinko sistemos savybės turi atitikti pagrindo reikalavimus. Pvz., tinko tankis, palyginti su mūro statybinių plytų ar blokelių tankiu, turi būti panašus, geriausia, kad būtų mažesnis, bet negali būti stipriai didesnis

Pagrindas Įprastas kalkių ir cemento tinkas Įprastas kalkių ir cemento tinkas Termoizoliacinis tinkas
Tipas Normalus I tipas II tipas Termoizoliacinis tinkas
Klasė / atsparumas gniuždymui, N/mm² CS II / CS III
3–7 		CS II
2,5–5 		CS I / CS II
1–3 		CS I
0,5–1,5
Sausasis tankis, kg/m³ 1300–1800 1000–1300 950–1100 250–500
Silikatinės, keraminės pilnavidurės plytos ✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Tuštuminiai keraminiai blokeliai, plytos, tankio klasė ≥ 800 kg/m³ ✔ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Lengvieji, tuštuminiai blokeliai (su integruota šilumos izoliacija), tankio klasė < 800 kg/m³ - ✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Akytbetonio blokeliai, tankio klasė 300–600 kg/m³ Šilumos laidumas λᵣ > 0,11 - ✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Šilumos laidumas λᵣ ≤ 0,11 - ✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Keramzito blokeliai, tankio klasė apie 650–880 kg/m³ ✔ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Lengvojo betono tuštuminiai blokeliai Tankio klasė 950–1050 kg/m³ ✔ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Su izoliacinės medžiagos užpildu šilumos laidumas λᵣ < 0,10 - ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔
Įprastas betonas, tankio klasė ≥ 2000 kg/m³ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔ ✔✔✔

Baigiamojo sluoksnio tinko pasirinkimas

Fasadams Knauf dekoratyvieji tinkai suteikia individualumo ir leidžia funkcionalumą susieti su estetika. Jie taip pat saugo konstrukcijas ir ilgam didina jų vertę.

Mineraliniai fasado tinkai

Išorės darbams skirti mineraliniai tinkai padeda sukurti ypatingus fasadus. Projektuotojams, architektams ir statytojams atsiveria beveik neribotos galimybės. Įvairios spalvos, struktūros ir naudojimo formos suteikia individualių akcentų, kurie ilgai išlieka gražūs ir estetiški.

Pastos konsistencijos, polimerais pagerinti silikatiniai, dispersiniai ir silikoninių dervų tinkai

Šių tinkų paviršiuje esančios mikroporos neleidžia į vidų prasiskverbti net mažiausiam vandens lašeliui, nes jis yra iki 10 000 kartų didesnis nei tinko mikroporos. Vis dėlto, kadangi garų molekulės yra 2 500 kartų mažesnės nei mikroporos, drėgmė iš vidaus gali lengvai išgaruoti į išorę.

„Samanėlės“ tipo tinkai – kuklūs ir kartu didingi paviršiai

Produktas MineralAktiv Scheibenputz
Hibridinis, drėgmę reguliuojantis tinkas 		Strukturputz
Standartinis universalus tinkas mineraliniams grublėtiems paviršiams ir optimaliai drėgmės pusiausvyrai 		Conni S
Silikoninės dervos tinkas hidrofobiniams ir laidiems vandens garui paviršiams 		Kati S
Silikatinis tinkas mineralinio charakterio paviršiams išgauti
Grūdelių dydis (mm) 1,5/2/3 2/3 1,5/2/3 1,5/2/3
Vandens garų laidumas Labai geras Labai geras Geras
Atsparumas užterštumui Labai geras Labai geras
Rišiklio bazė Mineralinis hibridinis rišiklis Kalkės ir cementas Silikoninė derva Kalio skystasis stiklas

„Lietučio“ tipo tinkai

Produktai Dekorputz Mineralinis
Dekoratyvusis tinkas „lietutis“
Grūdelių dydis (mm) 2/3,15
Vandens garų laidumas Labai geras
Atsparumas užterštumui Labai geras
Rišiklio bazė Kalkės ir cementas

Draskytos tekstūros tinkas – patikimumas, užtikrinamas glaudžiant grūdelį prie grūdelio

Produktai Mak 3
Klasikinis, storasluoksnis, draskytos tekstūros tinkas, kuriam būdingas optimalus drėgmės reguliavimas
Grūdelių dydis (mm) 2/3/4
Vandens garų laidumas Labai geras
Atsparumas užterštumui Labai geras
Rišiklio bazė Kalkės ir cementas

Modeliuojamieji tinkai – individualaus charakterio apdaila

Produktai SM 700 Pro
Universalus tinkas 		Noblo Filz 1/1.5
Dekoratyvus, velto paviršiaus tinkas
su marmuro grūdeliais
Grūdelių dydis (mm) 1 1/12,5
Vandens garų laidumas Labai geras
Atsparumas užterštumui Labai geras
Rišiklio bazė Kalkės ir cementas

Velto paviršiaus tinkai – estetiškai patrauklus sprendimas


Produktai 		SM 700 Pro
Universalus tinkas 		Noblo Filz 1/1.5
Dekoratyvus, velto paviršiaus tinkas
su marmuro grūdeliais 		Kalk-Feinputz
Kalkinis baigiamojo sluoksnio
tinkas
Grūdelių dydis (mm) 1 1/12,5 0,6
Vandens garų laidumas Labai geras
Atsparumas užterštumui Labai geras
Rišiklio bazė Kalkės ir cementas

IŠORĖS TINKAVIMO SPRENDIMAS PAGAL PASTATO TIPĄ

Tinkuojant mūrą, labai svarbu atsižvelgti į tinko ir konstruktyvo medžiagų suderinamumą. Kiekvienas dengiamas sluoksnis turi būti mažesnio standumo, palyginti su prieš jį esančiu sluoksniu arba pagrindu. Tik tada tinko sluoksnis gali tinkamai perimti pagrindo temperatūros deformacijas.

Norint, kad netrūkinėtų tinkas ant lengvų šiltų blokelių, taisyklė paprasta – tinko tamprumo arba Jungo modulis turi būti mažesnis už pagrindo tamprumo modulį.

Pilnavidurių plytų / blokelių pagrindas (tankio klasė > 1,6). Tinko sluoksnio storis 15–35 mm.

Prieš tinkuojant, paviršių prireikus sudrėkinti ir padengti paruošiamuoju cementiniu tinku Vorspritzer . Siūles, pažeistas vietas ir pan. užpildyti universaliu kalkių ir cemento tinku KZ Universalputz .

Jei tinko sluoksnio storis viršija 25 mm arba pagrindas ruošiamas apdailos tinkui, kurio frakcija iki 2 mm, tinkuojamą dviem sluoksniais tinką visada rekomenduojama armuoti – taip galima išvengti trūkių.

Padengus pirmą sluoksnį, jo paviršių sušiurkštinti šepečiu. Leisti sluoksniui išdžiūti. Armavimo tinklą, kurio akučių dydis 8 x 8 mm, įplukdyti į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio tinko KZ Universalputz galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba dekoratyvųjį draskomo paviršiaus tinką Mak3 .

Skylėtų plytų / blokelių pagrindas (tankio klasė ≥ 0,8). Tinko sluoksnio storis 15–50 mm.

Prieš tinkuojant, paviršių prireikus sudrėkinti ir padengti paruošiamuoju cementiniu tinku Vorspritzer . Siūles, pažeistas vietas ir pan. užpildyti lengvuoju kalkių ir cemento tinku LUP 222 .

Ant paruošto pagrindo tinką LUP 222 dengti 15 mm storio sluoksniu. Padengtą sluoksnį nulyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas.

Jei pagrindas ruošiamas draskomo paviršiaus dekoratyviajam tinkui dengti, pvz., Mak3 , paviršių reikia apdoroti standžia šluota.

Kai tinko sluoksnis viršija 30 mm arba pagrindas ruošiamas apdailos tinkui, kurio frakcija iki 2 mm., palaukti, kol padengto tinko sluoksnis visiškai išdžius ir sukietės. Tada dengti viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį (armavimo tinklas 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm), naudojant armavimo mišinį, pvz., SM700 Pro . Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio balto klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S .

Lengvųjų skylėtų plytų / blokelių pagrindas (tankio klasė < 0,8), dujų silikato blokeliai, kurių šilumos laidumo koeficientas λR > 0,11. Tinko sluoksnio storis 15–50 mm.

Prieš tinkuojant, paviršių prireikus sudrėkinti. Siūles, pažeistas vietas ir pan. užpildyti lengvuoju kalkių ir cemento tinku LUP 222 .

Ant paruošto pagrindo tinką LUP 222 dengti mažiausiai 15 mm storio sluoksniu. Padengtą sluoksnį nulyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas.

Jei pagrindas ruošiamas draskomo paviršiaus dekoratyviajam tinkui dengti, pvz., Mak3 , paviršių reikia apdoroti standžia šluota.

Kai tinko sluoksnis viršija 30 mm arba ruošiamas pagrindas apdailos tinkui, kurio frakcija iki 2 mm., palaukti, kol padengto tinko sluoksnis visiškai išdžius ir sukietės. Tada dengti viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį (armavimo tinklas 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm), naudojant armavimo mišinį, pvz., SM700 Pro . Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio balto klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S .

Cemento pagrindu pagamintų medžio drožlių blokelių liktinių klojinių pagrindas. Tinko sluoksnio storis 20–50 mm.

Tinkavimo sprendimai ant medžio drožlių ir cemento statybinių elementų pateikti šių medžiagų gamintojų asociacijos rekomendacijose „VÖB-Richtlinie“: „Verarbeitungsrichtlinie für das Verputzen von zementgebundenen Holzspan-Mantelsteinen und Holzspan- Bau- und Dämmplatten“.

Tinkavimo darbai galimi ne anksčiau kaip po 5 savaičių užpylus konstrukcijas betonu. Betono užpildo likutinė drėgmės dalis – ne daugiau kaip 5 % masės.

Prieš tinkuojant, paviršių būtina padengti paruošiamuoju cementiniu tinku Vorspritzer .

Labiau nei įprastas kalkių ir cemento tinkas pagrindams iš medžio drožlių ir cemento statybinių elementų tinka lengvasis kalkių ir cemento tinkas LUP 222 , nes jo paviršius atsparesnis trūkiams.

Visiškai išdžiūvus ir sukietėjus padengtam tinko LUP 222 sluoksniui, beveik visada reikia papildomo viso paviršiaus armuojamojo sluoksnio, pvz., naudojant baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro kartu su 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklu. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Armuojamojo sluoksnio paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Polistireninio putplasčio liktinių klojinių pagrindas. Tinko sluoksnio storis 20–50 mm.

Tinkavimo sprendimai ant polistireninio putplasčio liktinių klojinių statybinių elementų pateikti izoliacinių sistemų, tinko ir skiedinių asociacijos (vok. Verband für Dämmsysteme, Putz und Mörtel e.V.) rekomendacijose: „Einbau und Verputzen von Platten aus extrudiertem Polystyrolschaum (XPS-R)“.

Labiau nei įprastas kalkių ir cemento tinkas pagrindams iš polistireninio putplasčio liktinių klojinių statybinių elementų tinka lengvasis kalkių ir cemento tinkas, nes jo paviršius atsparesnis trūkiams.

Prieš tinkuojant, paviršių būtina padengti sukibimo tiltelio funkciją atliekančio balto klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro sluoksniu.

Ant paruošto pagrindo lengvąjį kalkių ir cemento tinką LUP 222 dengti mažiausiai 15 mm storio sluoksniu.

Visiškai išdžiūvus ir sukietėjus padengtam tinko sluoksniui, dengti papildomą viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį, pvz., naudojant armavimo mišinį SM700 Pro kartu su 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklu. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Polistireninio putplasčio liktinių klojinių pagrindas. Tinko sluoksnio storis 5–10 mm.

Tinkavimo sprendimai ant polistireninio putplasčio liktinių klojinių statybinių elementų pateikti izoliacinių sistemų, tinko ir skiedinių asociacijos (vok. Verband für Dämmsysteme, Putz und Mörtel e.V.) rekomendacijose: „Einbau und Verputzen von Platten aus extrudiertem Polystyrolschaum (XPS-R)“.

Ant paruošto pagrindo baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro dengti mažiausiai 5 mm storio sluoksniu, kartu naudojant 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklą. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro dengti dviem sluoksniais, armavimo tinklą, kurio akučių dydis 5 x 5 mm, įplukdyti į paskutinio sluoksnio išorinį trečdalį.

Langų ir durų angų kampuose armavimo tinklą įterpti į viršutinę skiedinio sluoksnio dalį. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Betono pagrindas. Tinko sluoksnio storis 5–10 mm.

Betoniniai sienų pagrindai yra tinkami tinkuoti, kai maks. jų likutinė drėgmė ≤ 3 % (CM metodas). Ant betoninio paviršiaus negali būti vandens (pvz., kritulių, kondensato).

Baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro dengti dviem sluoksniais, armavimo tinklą, kurio akučių dydis 5 x 5 mm, įplukdyti į paskutinio sluoksnio išorinį trečdalį.

Langų ir durų angų kampuose įterpti armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Betono pagrindas. Tinko sluoksnio storis 15–35 mm.

Betoniniai sienų pagrindai yra tinkami tinkuoti, kai maks. jų likutinė drėgmė ≤ 3 % (CM metodas). Prieš tinkavimo darbus paviršių būtina padengti sukibimo tiltelio funkciją atliekančio klijavimo ir armavimo mišinio Klebespachtel M sluoksniu.

Betoninėms išorės sienoms tinkuoti tinkami CSIII/CSII kalkių ir cemento tinkai, pvz., KZ Universalputz .

Angų kampuose į viršutinę skiedinio sluoksnio dalį įstrižai įterpti armavimo tinklą.

Visada rekomenduojama armuoti visą tinko sluoksnį, nes taip galima išvengti trūkių.

Tinką dengti dviem sluoksniais, armavimo tinklą, kurio akučių dydis 8 x 8 mm, įplukdyti į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu. Langų ir durų angų kampuose į viršutinę skiedinio sluoksnio dalį įterpti armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Ant išdžiūvusio universalaus kalkių ir cemento tinko KZ Universalputz galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S , Kati S arba dekoratyvųjį draskomo paviršiaus tinką Mak3 .

Skirtingų medžiagų pagrindas. Tinko sluoksnio storis 15–50 mm.

Jei tinkuojamos plokštumos su skirtingomis įterptomis statybinėmis konstrukcijomis, skirtingos pagrindo medžiagų deformacinės savybės gali sukelti įtempius. Tokiuose plotuose ant pagrindinio sluoksnio tinko reikia įrengti papildomą armuojamąjį sluoksnį ir per visą plokštumą įplukdyti armavimo tinklą.

Labiau nei įprastas kalkių ir cemento tinkas pagrindams su skirtingomis įterptomis statybinėmis konstrukcijomis tinka lengvasis kalkių ir cemento tinkas, nes jo paviršius atsparesnis trūkiams.

Prieš tinkuojant, paviršių prireikus sudrėkinti ir padengti paruošiamuoju cementiniu tinku Vorspritzer.

Ant paruošto pagrindo lengvąjį kalkių ir cemento tinką LUP 222 dengti mažiausiai 15 mm storio sluoksniu. Padengtą tinko sluoksnį nulyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas.

Visiškai išdžiūvus ir sukietėjus padengtam tinko sluoksniui, dengti viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį (armavimo tinklas 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm), naudojant armavimo mišinį, pvz., SM700 Pro . Langų ir durų angų kampuose įterpti armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba Kati S .

Sienos ir sutapdintasis cokolis su Gigamit ir Sockel Gigamit. Sluoksnio storis 15–30 mm.

Gigamit – tai tinko mišinys su mineraliniu užpildu, atliekantis trijų tinko sistemos mišinių funkciją.

Visų pirma kaip lengvasis tinkas nestipriai traukiasi rišdamasis, todėl labai tinka gerai šilumą izoliuojančiam mūrui, pagrindams iš skirtingų medžiagų, medžio drožlių ir cemento, polistireninio putplasčio liktinių klojinių statybiniams elementams tinkuoti.

Dirbant su Gigamit, betono, polistireninio putplasčio pagrindų ir paviršių, padengtų konstrukcine hidroizoliacija, nereikia apdoroti paruošiamuoju sukibimą užtikrinančiu sluoksniu.

Visą tinko sluoksnį rekomenduojama armuoti, nes taip galima išvengti trūkių.

Ant paruošto sienų pagrindo tinką Gigamit dengti dviem bent 15 mm storio sluoksniais (cokolio srityje naudoti Sockel Gigamit). Armavimo tinklą, kurio akučių dydis 5 x 5 mm, įplukdyti į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį. Langų ir durų angų kampuose įterpti armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Tinklą įterpti į viršutinį tinko sluoksnio trečdalį.

Ant išdžiūvusių tinkų Gigamit ir Sockel Gigamit galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: Sockel-SM Pro , SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba dekoratyvųjį draskomo paviršiaus tinką Mak3 .

Sutapdintasis cokolis. Betonas. Sluoksnio storis 15–35 mm.

Taškomo vandens veikiamame plote naudojamas tinkas turi atitikti CS IV gniuždymo stiprio klasę. Cokolių tinkas išorės darbams turi būti pakankamai tvirtas, atstumiantis vandenį ir atsparus drėgmės bei šalčio poveikiui. Lengvesnes ir minkštesnes sienų statybines medžiagas (blokeliai, kurių gniuždymo stiprio klasė ≤ 8) reikia tinkuoti CS III kategorijos išorės darbams skirtu lengvuoju cokolių tinku.

Betoninis cokolio pagrindas tinkamas tinkuoti, kai maks. jo likutinė drėgmė ≤ 3 % (CM metodas).

Prieš tinkuojant, ant betono paviršiaus, padengto konstrukcine hidroizoliacija, užtepti sukibimą užtikrinančio cokolių klijavimo ir armavimo mišinio Sockel-SM Pro sluoksnį.

Jei cementinio cokolių tinko Sockelputz sluoksnio storis viršija 25 mm, rekomenduojama tinkuoti dviem sluoksniais. Padengus pirmą sluoksnį, jo paviršių sušiurkštinti šepečiu. Palaukti, kol pirmas sluoksnis išdžius.

Tinką visada rekomenduojama armuoti, nes taip galima išvengti trūkių.

Tinką dengti dviem sluoksniais, armavimo tinklą, kurio akučių dydis 8 x 8 mm, įplukdyti į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusių tinkų Gigamit ir Sockel Gigamit galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: Sockel-SM Pro , SM700 Pro , Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , Conni S arba dekoratyvųjį draskomo paviršiaus tinką Mak3 .

Įtrauktasis cokolis. Betonas. Sluoksnio storis 5–10 mm.

Betoninis cokolio pagrindas yra tinkamas tinkuoti, kai maks. jo likutinė drėgmė ≤ 3 % (CM metodas).

Cokolių klijavimo ir armavimo mišinį Sockel-SM Pro dengti dviem sluoksniais, armavimo tinklą, kurio akučių dydis 5 x 5 mm, įplukdyti į paskutinio sluoksnio išorinį trečdalį. Armuojamojo sluoksnio storis cokolio dalyje turi siekti bent 5–7 mm.

Paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Viršutinį užtrinamą („veltą“) 1–2 mm storio Sockel-SM Pro sluoksnį dengti ne anksčiau kaip kitą dieną po to, kai įrengiamas pagrindinis armuojamasis sluoksnis. Paviršių formuoti laisvai arba užtrinti trintuve su kempine.

Esamų pastatų renovacija ar rekonstrukcijos darbai yra vieni sudėtingiausių iššūkių. Dažniausios tokių pastatų išorės tinko pažeidimų priežastys yra besiskverbianti drėgmė ir (arba) fizinėmis savybėmis tarpusavyje nederančios pagrindinio tinko ir apdailos sluoksnių statybinės medžiagos.

Prieš pradedant renovacijos darbus, būtina patikrinti mūro, pagrindinio tinko ir apdailos sluoksnių būklę. Esamas tinkas turi būti švarus, tvirtas ir laikantis apkrovas. Jis negali sluoksniuotis ir byrėti. Jei ant tinko yra kokių nors dangų, pvz., dažų, būtina patikrinti, ar ant jų galima dengti naują tinko sluoksnį ir prireikus atitinkamai jas paruošti. Pažeistus ir atšokusius nuo pagrindo tinko sluoksnius labai svarbu pašalinti.

Pažeistam mūrui ar senam tinkui sutvarkyti geriausiai tinka lengvieji kalkių ir cemento tinkai, pvz.: LUP 222 , Gigamit, arba kalkiniai tinkai, pvz.: Kalk-Grundputz , Kalk-Feinputz .

Nelygiems ir negražiems seno tinko paviršiams sutvarkyti geriausiai tinka specialus baltas klijavimo ir armavimo mišinys SM700 Pro arba greitai stingstantis glaistas Universal-Feinspachtel Sprint.

Senas kalkių ir cemento tinkas. Tinko sluoksnio storis 5–10 mm.

Prieš pradedant darbus, pašalinti senus apdailos sluoksnius ir viršutinį tinko užtrynimo sluoksnį. Pagrindai turi laikyti apkrovas, būti sausi, lygūs, nedulkėti, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių. Jeigu tinko paviršius lieka birus, jį reikia gruntuoti ypač skvarbiu giluminiu gruntu Tiefengrund.

Ant paruošto pagrindo dengti bent 5 mm storio balto klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro sluoksnį, kartu naudojant 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklą. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį apdailos sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Universal-Feinspachtel Sprint, Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz .

Senas kalkių ir cemento tinkas. Tinko sluoksnio storis 20–50 mm.

Prieš pradedant darbus, pašalinti senus apdailos sluoksnius ir viršutinį tinko užtrynimo sluoksnį. Pagrindai turi laikyti apkrovas, būti sausi, lygūs, nedulkėti, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių. Jeigu tinko paviršius lieka birus, jį reikia gruntuoti ypač skvarbiu giluminiu gruntu Tiefengrund.

Labiau nei įprastas kalkių ir cemento tinkas pagrindams su senu kalkių ir cemento tinku tinka lengvasis kalkių ir cemento tinkas LUP 222 , nes jo paviršius atsparesnis trūkiams.

Visiškai išdžiūvus ir sukietėjus padengtam tinko LUP 222 sluoksniui, visada reikia dengti papildomą viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį, pvz., naudojant baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro kartu su 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklu. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Armuojamojo sluoksnio paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį apdailos sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Universal-Feinspachtel Sprint, Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz .

Senas plytų mūras. Tinko sluoksnio storis 20–30 mm.

Gigamit – tai tinko mišinys su mineraliniu užpildu, atliekantis trijų tinko sistemos mišinių funkciją.

Visų pirma kaip lengvasis pagrindinio sluoksnio tinkas nestipriai traukiasi rišdamasis, todėl labai tinka senam plytų mūrui, pagrindams iš skirtingų medžiagų tinkuoti ir kaip veltas ar laisvai formuojamas plonas apdailos sluoksnis.

Dirbant su Gigamit, mažai įgeriančių plytų mūro, mūro iš skirtingų medžiagų ir paviršių, padengtų konstrukcine hidroizoliacija, nereikia apdoroti paruošiamuoju sukibimą užtikrinančiu sluoksniu.

Visą tinko sluoksnį rekomenduojama armuoti, nes taip galima išvengti trūkių. Armavimo tinklą tiesiog įplukdyti į tinką Gigamit, atskiro armavimo mišinio nereikia.

Kadangi tinkavimo darbai atliekami be pertrūkių, kiekvieną kitą sluoksnį galima dengti jau kitą dieną. Be to, sutrumpėja darbo laikas ir sumažėja darbų išlaidos.

Ant paruošto sienų pagrindo tinką Gigamit dengti dviem sluoksniais, mažiausias bendras abiejų sluoksnių storis turi būti bent 15 mm. Armavimo tinklą, kurio akučių dydis 5 x 5 mm, įplukdyti į paskutinio tinko sluoksnio išorinį trečdalį. Langų ir durų angų kampuose įterpti armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Kitą dieną dengti dar 2–3 mm storio tinko Gigamit sluoksnį. Šluota kietais šeriais galima paviršiui suteikti dekoratyvią išvaizdą arba, paviršiui pradėjus stingti, jį velti ar formuoti laisvą struktūrą.

Vandeniui atsparūs seni dažai. Tinko sluoksnio storis 5–10 mm.

Patikrinti, ar esamos dangos (dažai ir senas tinkas) laiko apkrovas ir yra suderinamos su produktais SM700 Pro ir Universal-Feinspachtel Sprint. Vandeniui atsparių dažų sluoksnį stipriai sušiurkštinti.

Nuvalyti nuo pagrindo dulkes ir palaidas dalis, pašalinti didesnius nelygumus.

Pagrindas turi būti laikantis apkrovas, sausas, lygūs, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių.

Jei senas pagrindinio sluoksnio tinko paviršius yra su įtrūkimais arba pagrindas ruošiamas apdailos tinkui, kurio frakcija iki 2 mm, remontinį sluoksnį visada rekomenduojama armuoti – taip galima išvengti trūkių.

Ant paruošto pagrindo dengti bent 4 mm storio balto klijavimo ir armavimo mišinio SM700 Pro arba glaisto Universal-Feinspachtel Sprint sluoksnį, kartu naudojant 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklą. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį apdailos sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Universal-Feinspachtel Sprint, Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz .

Nestabilaus mūro pagrindas. Tinko sluoksnio storis 20–50 mm.

Ant vertikaliai pritvirtintų tinko pagrindų, pvz., naudojant briaunoto armatūrinio plieno tinklą Rippenstreckmetal , tinką Gigamit dengti bent 10 mm storio sluoksniu. Įspausti į pagrindą, o paviršių sušiurkštinti standžia šluota. Sukietėjus pirmam sluoksniui, dengti dar vieną apie 10–15 mm storio tinko sluoksnį ir armuoti 5 x 5 mm armavimo tinklu. Padengtą tinko sluoksnį išlyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas, o paviršių subraukyti šluota standžiais šeriais.

Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Tinko paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Po paros galima dengti 3 mm storio tinko Gigamit sluoksnį, išlyginti ir, paviršiui pradėjus stingti, užtrinti.

Kai planuojamas kitas baigiamasis apdailos sluoksnis, pvz.: SM700 Pro , Universal-Feinspachtel Sprint, Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz , jį galima dengti tik tada, kai visas tinko Gigamit sluoksnis gerai išdžiūva.

Skirtingų medžiagų pagrindas. Tinko sluoksnio storis iki 20–50 mm

Jei tinkuojamos plokštumos su skirtingomis įterptomis statybinėmis konstrukcijomis, skirtingos pagrindo medžiagų deformacinės savybės gali sukelti įtempius. Siekiant sumažinti tinko sistemos pažeidimus, tokiuose plotuose naudinga ant pagrindinio sluoksnio tinko įrengti papildomą armuojamąjį sluoksnį ir per visą plokštumą įplukdyti armavimo tinklą.

Tinkuojamas pagrindas turi būti laikantis apkrovas, sausas, nedulkėtas, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių. Prieš dengiant tinką ant betoninio pagrindo, pagrindą padengti tinkamą sukibimą užtikrinančio klijavimo ir armavimo mišinio Klebespachtel M sluoksniu.

Visiškai išdžiūvus ir sukietėjus padengtam lengvajam kalkių ir cemento tinko LUP 222 sluoksniui, beveik visada reikia dengti papildomą viso paviršiaus armuojamąjį sluoksnį, pvz., naudojant baltą klijavimo ir armavimo mišinį SM700 Pro su 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm armavimo tinklu. Langų ir durų angų kampuose įterpti papildomą armavimo tinklą. Armuoti įstrižai, mažiausi papildomo armavimo tinklo matmenys – 20 x 30 cm.

Armuojamojo sluoksnio paviršių sušiurkštinti šepečiu.

Ant išdžiūvusio armavimo mišinio SM700 Pro galima dengti baigiamąjį apdailos sluoksnį, pvz.: SM700 Pro , Universal-Feinspachtel Sprint, Kalk-Feinputz , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz , MineralAktiv Scheibenputz .

Žmonės stato nuo neatmenamų laikų. Nuostabu, kad daug senųjų pastatų yra išlikę iki mūsų dienų ir galime grožėtis jų proporcijomis, savita architektūrine raiška, dekoru, suprasti ankstesnių kartų pasaulio ir harmonijos suvokimą. Kaip išsaugoti šiuos paminklus, kad jais galėtų džiaugtis ir ateities kartos?

Čia į pagalbą ateina kokybiškos Knauf tinko sistemos. Jos ne tik tenkina pačius įvairiausius tokio tipo pastatams keliamus reikalavimus, bet ir yra ilgalaikės, turi puikių ekologinių ir ekonominių savybių.

Istorinių pastatų fasadų remonto ir tvarkybos darbams naudojant Knauf kalkinius tinkus, išsaugomas šių pastatų individualumas, o funkcionalumas susiejamas su estetika. Natūralu, prie to prisideda ir puikiai tarpusavyje derantys iš anksto paruošti gaminiai bei suderinamumas su seniau įrengta apdaila.

Mineralinis tinkas gaminamas iš kokybiškų mineralinių žaliavų ir rišiklių, kurių pagrindas – kalkės arba kalkės ir cementas. Tokio tipo tinkai yra ilgalaikiai, išsiskiria idealia drėgmės pusiausvyra, kurią užtikrina smulkių porų kapiliarų sistema. Maža to, vandens įgeriamumo, džiūvimo savybės ir mineralinių rišiklių šarmingumas garantuoja puikią apsaugą nuo pelėsinio grybelio.

Naudinga žinoti! Kalkiniai tinkai Kalk-Grundputz ir Kalk-Feinputz sudaro fasadų tvarkybos darbams skirtą natūralių mineralinių medžiagų tinko sistemą, kuri reguliuoja sienų drėgmę ir atitinka istorinių pastatų fasadų išvaizdos estetiką.

Seno kalkių arba kalkių ir cemento tinko pagrindas. Tinko sluoksnio storis 4–6 mm.

Tvirtus, laikančius apkrovas ir švarius tinkuotus paviršius galima dengti baigiamuoju kalkiniu tinku Kalk-Feinputz

Prieš pradedant darbus, pašalinti senus apdailos sluoksnius ir viršutinį tinko užtrynimo sluoksnį. Pagrindai turi būti laikantys apkrovas, sausi, lygūs, nedulkėti, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių. Jeigu tinko paviršius lieka birus, jį reikia gruntuoti ypač skvarbiu giluminiu gruntu Tiefengrund. Lygų seno kalkinio tinko paviršių rankiniu arba mašininiu būdu dengti 4–6 mm storio baigiamojo kalkinio tinko Kalk-Feinputz sluoksniu. Padengtą sluoksnį užtrinti ir suformuoti veltos arba laisvos struktūros paviršių.

Tinkuojant cokolį arba taškomo vandens veikiamą plotą, naudoti cokoliui tinkamą tinką.

Seno kalkių arba kalkių ir cemento tinko pagrindas. Tinko sluoksnio storis 7–14 mm.

Tvirtus, laikančius apkrovas ir švarius tinkuotus paviršius galima dengti baigiamuoju kalkiniu tinku Kalk-Feinputz . Jei sename tinke yra trūkių, rekomenduojama visą plokštumą armuoti, į tinko Kalk-Feinputz sluoksnį per visą paviršių įplukdant armavimo tinklą.

Prieš pradedant darbus, pašalinti senus apdailos sluoksnius ir viršutinį tinko užtrynimo sluoksnį. Pagrindai turi būti laikantys apkrovas, sausi, lygūs, nedulkėti, be riebalinių sluoksnių ir kitų sukibti su pagrindu trukdančių sluoksnių bei dalelių. Jeigu tinko paviršius lieka birus, jį reikia gruntuoti ypač skvarbiu giluminiu gruntu Tiefengrund. Tinką Kalk-Feinputz dengti rankiniu arba mašininiu būdu vidutiniu 5–10 mm storio sluoksniu. Prireikus tinko sluoksnį armuoti tinklu, kurio akučių dydis 4 x 4 mm arba 5 x 5 mm. Tinko paviršių subraukyti šluota standžiais šeriais. Ant anksčiau padengto ir sukietėjusio tinko Kalk-Feinputz kitą dieną galima dengti papildomą maždaug 2–3 mm storio to paties tinko Kalk-Feinputz sluoksnį. Padengtą sluoksnį užtrinti ir formuoti veltą struktūrą. Kuriant laisvos struktūros paviršių, tinką reikia dengti maždaug 3–4 mm storio sluoksniu.

Tinkuojant cokolį arba taškomo vandens veikiamą plotą, naudoti cokoliui tinkamą tinką.

Seno mūro pagrindas. Tinko sluoksnio storis iki 44 mm.

Prieš pradedant darbus, nuo pagrindo nuvalyti dulkes, pašalinti palaidas dalis ir išlyginti didesnius nelygumus. Esant stipriai įgeriantiems pagrindams arba atliekant darbus karštuoju metų laiku, tinkuoti dviem sluoksniais, taikant metodą „šlapias ant drėgno“. Ant paruošto pagrindo kalkinį tinką Kalk-Grundputz dengti bent 15 mm storio sluoksniu. Padengtą tinko sluoksnį išlyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas, o paviršių subraukyti šluota standžiais šeriais. Prireikus tinkas gali būti armuojamas tinkamu armavimo tinklu, pvz., Unterputzgewebe (8 x 8 mm). Kitą dieną galima dengti papildomą apie 3 mm storio kalkinio tinko Kalk-Grundputz sluoksnį ir paviršių užtrinti. Jei reikia, kad paviršiaus struktūra būtų smulkesnė velta arba laisvai formuojama, vietoje Kalk-Grundputz užtrinamo sluoksnio galima dengti papildomą maždaug 2–3 mm storio baigiamojo kalkinio tinko Kalk-Feinputz sluoksnį. Padengtą sluoksnį užtrinti ir formuoti veltą struktūrą. Kuriant laisvos struktūros paviršių, tinką dengti maždaug 3–4 mm sluoksniu.

Tinkuojant cokolį arba taškomo vandens veikiamą plotą, naudoti cokoliui tinkamą tinką.

Seno plytų, akmenų arba mišraus mūro pagrindas. Tinko sluoksnio storis iki 44 mm.

Prieš pradedant darbus, nuo pagrindo nuvalyti dulkes, pašalinti palaidas dalis ir išlyginti didesnius nelygumus. Plytų mūras, akmenų mūras ar mišrus mūras turi būti padengtas paruošiamojo cementinio tinko Vorspritzer sluoksniu. Ant paruošto pagrindo kalkinį tinką Kalk-Grundputz dengti bent 15 mm storio sluoksniu. Padengtą tinko sluoksnį išlyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas, o paviršių subraukyti šluota standžiais šeriais. Prireikus tinkas gali būti armuojamas tinkamu armavimo tinklu, pvz., Unterputzgewebe (8 x 8 mm). Kitą dieną galima dengti papildomą apie 3 mm storio tinko Kalk-Grundputz sluoksnį ir paviršių užtrinti. Jei reikia, kad paviršiaus struktūra būtų smulkesnė velta arba laisvai formuojama, vietoje Kalk-Grundputz užtrinamo sluoksnio galima dengti papildomą maždaug 2–3 mm storio baigiamojo kalkinio tinko Kalk-Feinputz sluoksnį. Padengtą sluoksnį užtrinti ir formuoti veltą struktūrą. Kuriant laisvos struktūros paviršių, tinką dengti maždaug 3–4 mm sluoksniu.

Tinkuojant cokolį arba taškomo vandens veikiamą plotą, naudoti cokoliui tinkamą tinką.

Nestabilaus mūro pagrindas. Tinko sluoksnio storis iki 44 mm.

Ant vertikaliai pritvirtintų tinkavimo pagrindą sutvirtinančių priemonių, pvz., briaunoto armatūrinio plieno tinklo Rippenstreckmetall, kalkinį tinką Kalk-Grundputz dengti maždaug 10 mm storio sluoksniu. Tinką įspausti į pagrindą, o paviršių sušiurkštinti standžia šluota. Kai pirmas sluoksnis sukietėja, dengti dar vieną 10–15 mm storio tinko sluoksnį. Tada jį išlyginti, t. y. suformuoti lygias plokštumas, ir paviršių subraukyti šluota standžiais šeriais. Visada rekomenduojama tinką armuoti tinkamu armavimo tinklu, pvz., Unterputzgewebe (8 x 8 mm). Ant anksčiau padengto ir sukietėjusio kalkinio tinko Kalk-Grundputz sluoksnio kitą dieną galima dengti papildomą maždaug 2–3 mm storio baigiamojo kalkinio tinko Kalk-Feinputz sluoksnį. Padengtą sluoksnį užtrinti ir formuoti veltą struktūrą. Kuriant laisvos struktūros paviršių, tinką dengti maždaug 3–4 mm sluoksniu.

Tinkuojant cokolį arba taškomo vandens veikiamą plotą, naudoti cokoliui tinkamą tinką.

Specifinės struktūros sanuojamieji tinkai geba gerai įgerti drėgmę kartu su ištirpusiomis druskomis ir jas sulaikyti savo porose. Taip tinko paviršius ilgą laiką atskiriamas nuo jų žalingo poveikio.

Džiūvimo metu druskos kristalizuojasi, o drėgmė garuodama pasišalina iš tinko sluoksnio. Pagrindinė tokių tinkų skiriamoji savybė – oro poros tinko sluoksnyje. Šiose porose vykstant druskų kristalizavimosi procesui, druskos nukenksminamos, o tinko paviršius ilgą laiką išlieka sausas, švarus ir nepažeistas. Didelę sanuojamųjų tinkų dalį sudaro oro poros (daugiau nei 25 %), be to, jiems būdingas ypač porėtas susirišusio tinko užpildas (per 40 %).

Kiekvienu atveju reikia specifinio, pritaikyto konkrečiam objektui sanavimo metodo, kuriam reikalingi specialūs ir suderinti Knauf sanavimo produktai. Mūsų strategija – sanavimas, pasitelkiant sistemą. Visų pirma tinkamas situacijos įvertinimas, jei reikia atliekant pažeidimų analizę ir identifikuojant druskas. Po to parenkamas priemonių paketas ir realizuojamas objekte. Visa tai – kokybiškas ir ilgaamžis sanavimas.

Sienos. Nedidelis mūro užteršimas druskomis. Sanuojančio tinko sluoksnio storis iki 20 mm

Paviršius turi būti laikantis apkrovas, sausas, lygus, neriebaluotas, be dulkių ir be palaidų dalelių ar sukibti trukdančių sluoksnių. Mūro skiedinys šalinamas iki maždaug 2 cm gylio. Stens Haft gruntinis tinkas dengiamas tinkliniu būdu, padengiant maždaug 50 % ploto, sluoksnio storis – apie 5 mm. Mūro siūlės neužpildomos. Palaukiama, kol gruntinis tinkas sukietės ir visiškai išdžius.

Popo sanuojantis tinkas dengiamas vienu sluoksniu. Sluoksnio storis turi sudaryti ne mažiau kaip 20 mm virš mūro paviršiaus. Padengtam sluoksniui pradėjus kietėti, šluota standžiais šeriais paviršius subraukomas horizontalia kryptimi. Džiūvimo laikas – ne mažiau kaip 1 diena 1 mm sluoksnio storio.

Ant anksčiau padengto ir sukietėjusio Popo tinko dengiamas apdailinis Noblo Filz arba Kalk-Feinputz tinko sluoksnis. Padengtas sluoksnis užtrinamas ir gaunama velta struktūra arba formuojama laisva paviršiaus struktūra.

Sienos. Vidutinis mūro užteršimas druskomis. Sanuojančio tinko sluoksnio storis iki 55 mm

Paviršius turi būti laikantis apkrovas, sausas, lygus, neriebaluotas, be dulkių ir be palaidų dalelių ar sukibti trukdančių sluoksnių. Mūro skiedinys šalinamas iki maždaug 2 cm gylio. Stens Haft gruntinis tinkas dengiamas tinkliniu būdu, padengiant maždaug 50 % ploto, sluoksnio storis – apie 5 mm. Mūro siūlės neužpildomos. Palaukiama, kol gruntinis tinkas sukietės ir visiškai išdžius.

Pirmas Stens Hell sanuojančio tinko sluoksnis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 mm virš mūro paviršiaus. Padengtam sluoksniui pradėjus kietėti, šluota standžiais šeriais paviršius subraukomas horizontalia kryptimi. Kiti Stens Hell sanuojančio tinko sluoksniai turi būti 10–20 mm storio. Paviršių visada reikia subraukyti horizontalia kryptimi. Džiūvimo laikas – ne mažiau kaip 1 diena 1 mm sluoksnio storio. Visas tinko sluoksnis negali viršyti 40 mm.

Ant anksčiau padengto ir sukietėjusio Stens Hell tinko dengiamas apdailinis Noblo Filz arba Kalk-Feinputz tinko sluoksnis. Padengtas sluoksnis užtrinamas ir gaunama velta struktūra arba formuojama laisva paviršiaus struktūra.

Sienos. Stiprus mūro užteršimas druskomis. Sanuojančio tinko sluoksnio storis iki 95 mm

Paviršius turi būti laikantis apkrovas, sausas, lygus, neriebaluotas, be dulkių ir be palaidų dalelių ar sukibti trukdančių sluoksnių. Mūro skiedinys šalinamas iki maždaug 2 cm gylio. Stens Haft gruntinis tinkas dengiamas tinkliniu būdu, padengiant maždaug 50 % ploto, sluoksnio storis – apie 5 mm. Mūro siūlės neužpildomos. Palaukiama, kol gruntinis tinkas sukietės ir visiškai išdžius.

Pirmas Stens Grund sanuojančio tinko sluoksnis turi sudaryti ne mažiau kaip 10 mm ir visiškai uždengti mūrą. Padengtam sluoksniui pradėjus kietėti, šluota standžiais šeriais paviršius subraukomas horizontalia kryptimi.

Kiti Stens Grund tinko sluoksniai turi būti 20–30 mm storio. Paviršių visada reikia subraukyti horizontalia kryptimi. Džiūvimo laikas – ne mažiau kaip 1 diena 1 mm sluoksnio storio. Visas tinko sluoksnis negali viršyti 80 mm. Baigiamasis funkcinis sluoksnis dengiamas Stens Hell tinku, šio sluoksnio storis – ne mažiau kaip 15 mm.

Ant anksčiau padengto ir sukietėjusio Stens Hell tinko dengiamas apdailinis Noblo Filz arba Kalk-Feinputz tinko sluoksnis. Padengtas sluoksnis užtrinamas ir gaunama velta struktūra arba formuojama laisva paviršiaus struktūra.

Ypač stipriai drėgmės ir druskų veikiamas mūras. Sanuojančios sistemos sluoksnio storis 30-50 mm.

Plokštė Satt Platte kartu su smeigėmis Satt Dübel , cokolio užbaigimo profiliais Satt Sockelabschlussprofil , specialiais klijais  Duo-Kleber  ir vandens garams laidžia Knauf fasadinių tinkų ir dažų sistema sudaro puikiai suderintą ir veiksmingą ypač stipriai drėgmės ir druskų veikiamų sienų sanavimo sistemą kai negalima naudoti sanuojančių tinkų.

Pagrindas turi būti nedulkėtas ir neriebaluotas. Kai šalinami seno tinko sluoksniai, likęs pagrindas turi būti laikantis apkrovas, sausu paviršiumi, būtinai lygus, nedulkėtas ir be sukibimą trukdančių sluoksnių ar dalelių. Cokolio srityje, apie 20 mm virš grunto, Duo-Kleber klijais klijuojamas ir papildomai mechaniškai tvirtinamas Satt Sockelabschlussprofil cokolio užbaigimo profilis. Satt Platte plokštės klijuojamos specialiais klijais  Duo-Kleber  perkeičiant siūles, standžiai prispaudžiant vieną prie kitos. Plokštės papildomai tvirtinamos smeigėmis. Plokščių paviršius dengiamas pagrindinio tiko sluoksniu SM700 Pro , Sockel-SM Pro arba Stens Hell kartu naudojant 5 x 5 mm arba 8 x 8 mm armavimo tinklą. Dengiant velto paviršiaus ar modeliuojamą dekoratyvų tinką, būtinas papildomas armavimo tinklo sluoksnis. Ant išdžiūvusio pagrindinio tinko sluoksnio galima dengti baigiamąjį tinko sluoksnį, pvz.: Sockel-SM Pro , SM700 Pro , Noblo Filz , Dekorputz , Strukturputz .

LITERATŪRA

Tinkavimo rekomendacijos

Tinkavimo rekomendacijos

Atsisiųsti

STRAIPSNIAI

  • Fasado gelbėjimo planas: kokias priemones rinktis remontui?

    Fasado gelbėjimo planas: kokias priemones rinktis remontui?

    Viskas, pradedant daiktais ir baigiant žmogaus sveikata, sensta ir dėvisi. Lygiai taip pat ir pastatai – remontas, deja, yra neišvengiama jų eksploatavimo dalis. Net reguliariai prižiūrimus fasadus kartkartėmis būtina atnaujinti. Fasado apdaila – tai didelė investicija, todėl, ją remontuojant, svarbu priimti teisingus sprendimus. Skaityti daugiau
  • Ypatingam fasado remontui - ypatingos priemonės

    Ypatingam fasado remontui - ypatingos priemonės

    Pastatų fasadai turi atlaikyti orų pokyčiu, oro taršą, dulkes ir įvairiausius mechaninius pažeidimus. Neišvengiami ir senėjimo procesai – jie ypač matomi ant tinkuotų fasadų ar cokolių. Tad remonto darbai yra neatsiejama pastatų eksploatacijos dalis. Kartais, atnaujinant fasadą, gali prireikti tik fragmentiškai koreguoti problemines vietas, kartais – kardinaliai suremontuoti visą plokštumą. Skaityti daugiau

ĮGYVENDINTI PROJEKTAI

Svc. Mergeles Marijos Apsilankymo mazoji bazilika

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Telšių vyskupijai priklausanti Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi vaizdingame Varduvos upės krante. Baroko – klasicizmo epochų sandūroje, 1780-1782 m., bažnyčia pastatyta už tikinčiųjų aukas ir tapo pagrindiniais maldos namais regione. 1896 m. kilęs gaisras stipriai suniokojo buvusį pastatą.

Daugiau

DAUGIAU INFORMACIJOS