Knauf
Viskas, pradedant daiktais ir baigiant žmogaus sveikata, sensta ir dėvisi. Lygiai taip pat ir pastatai – remontas, deja, yra neišvengiama jų eksploatavimo dalis. Fasadams, tarsi pastatų „odai“, būtina tinkama priežiūra ir dėmesys. Mažiau rimtų problemų kyla su tais fasadais, kurie prireikus jau buvo tvarkomi, jų probleminės vietos buvo aptiktos ir įvardytos, kol nespėjo progresuoti iki rimto pažeidimo. Nepalyginamai prastesnė padėtis yra su neprižiūrėtais fasadais. Ne veltui kyla asociacija su žmogaus sveikata – kuo liga labiau uždelsta, tuo pasekmės rimtesnės.
Net reguliariai prižiūrimus fasadus kartkartėmis būtina atnaujinti. Pvz., viršutiniai apdailos sluoksniai, tokie kaip fasadinis dekoratyvusis tinkas ir dažai, nėra amžini, todėl po tam tikro laiko turėtų būti keičiami. Šie darbai atliekami maždaug kas 5–15 metų, dengiamas naujas dekoras arba perdažomi paviršiai. Gilesnieji sluoksniai, tokie kaip pagrindinis tinko sluoksnis, gali tarnauti ilgą laiką su sąlyga, kad bus pakankamai gerai prižiūrimi. Fasado apdaila – tai didelė investicija, todėl, ją remontuojant, svarbu priimti teisingus sprendimus. Tada ir ji savo funkciją puikiai atliks gerokai ilgiau.
Jei fasado pažeidimai matomi plika akimi (trūkiai, atšokę plotai, dekoratyvaus sluoksnio susidėvėjimas ir pan.), būtina nustatyti jų atsiradimo priežastis. Knauf specialisto Kastyčio Vaserio nuomone, dažniausiai dėl visko kalta būna drėgmė. Prieš pradedant apdailos atnaujinimo darbus, labai svarbu neleisti drėgmei toliau patekti į fasado konstrukcijas. Kitaip remonto ar fasado atstatymo darbai bus beprasmiai – po kurio laiko ir vėl išryškės pažeidimai, nes priežastis niekur nedingo.
Išsiaiškinti kaltininkus reikėtų ir tada, jei kyla įtarimas, kad pažeidimų priežastis slypi kitur. Būtina išsamiai išanalizuoti situaciją, apžiūrėti ir ištyrinėti fasadą, kol bus aptikta tikroji problema. Gal tai giliau slypintys konstrukcijų defektai? O gal netinkama eksploatacija?
Trūkiai, atšokimai, nutrupėjęs dekoras – tai tipiški fasado pažeidimai, su kuriais susidūrus kyla dilema: ar jau imtis kapitalinio remonto, ar bandyti problemas spręsti fragmentiškai? Specialistų nuomone, nėra tikslaus apibrėžimo, kada galima remontuoti tik lokaliai, o kada – jau visą plokštumą. Tai individualus sprendimas, kurį reikia priimti atsižvelgiant į padėtį, galimybes ir, jei įmanoma, patirtį. Žinoma, jei fasade yra tik kelios remontuotinos vietos, pertinkuoti viską būtų neracionalu. Tačiau įvertinti pažeidimų mastą gana sudėtinga. Be to, gana dažnai priimamas sprendimas, taupant lėšas, remontuoti tik pavienius plotus, nors patirta žala apima žymiai didesnį paviršių. Tokie remontai nebūna prasmingi, o problemos ir vėl iškyla į paviršių, kol galų gale vis tiek įsiveliama į didesnės apimties darbus.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad, atliekant darbus fragmentiškai, lopant tik atskiras vietas, labai sunku suformuoti lygią ir gražią plokštumą. Neretai tokie renovuoti plotai išsiskiria ir spalva, ir faktūra. Taigi rezultatas – nei geras vaizdas, nei pageidaujama remonto kokybė. Todėl apibendrintai galima teigti, kad, siekiant maksimaliai gero rezultato ir disponuojant pakankamomis lėšomis, saugiau rinktis visos plokštumos remontą.
Fasadą gelbėti patogiausia būtent remonto darbams pritaikytomis priemonėmis. Pvz., seni tinko sluoksniai būna paveikti laiko, tampa „minkštesni“, mažiau standūs. Tokiems paviršiams remontuoti labiausiai tinka kalkiniai mišiniai: jie yra ypač elastingi, nestandūs, tad lengviau atlaiko apkrovas. Kalkės fasadų apdailai naudotos nuo seno, todėl jų pagrindu pagamintos priemonės ir dabar plačiai naudojamos restauravimo darbams, kai vertinama ne vien puiki medžiagų kokybė, bet ir autentiškumas.
Kitas variantas – naudoti rimtus ir itin universalius armavimo mišinius, pvz., SM700 Pro . Šis mišinys tinka ir kokybiškam armavimo (armuotas plaušu, hidrofobizuotas), ir dekoratyviam užtrinamam sluoksniams.
Paskutinis ir kone greičiausiai susidėvintis apdailos sluoksnis – fasado dažai. Remontuojant fasadą labai svarbu pasirinkti tokį produktą, kuris maksimaliai padėtų išvengti galimų problemų ateityje.
Tai, kokius dažus rinktis, lemia keli veiksniai: produkto suderinamumas su kitomis remontui naudojamomis medžiagomis, aplinkos, kurioje yra pastatas, klimato ir oro sąlygos, užterštumas ir pan. Dažniausiai fasado dažų sluoksnis nukenčia dėl temperatūros svyravimų – nepakankamai elastingas, neatsparus šiam reiškiniui apdailos sluoksnis yra ir trūkinėja. Klimato specifika taip pat gali turėti lemiamos įtakos vizualiems pokyčiams: nuo UV spindulių dažai praranda arba pakeičia spalvą, dėl didelės oro taršos ant fasado kaupiasi dulkės ar suodžiai, o veikiant drėgmei ant paviršiaus gali vystytis mikroorganizmai.
Knauf siūlo rinktis iš šių dažų:
Specialistų manymu, turint galimybę, reikėtų rinktis ne pavienes medžiagas, bet fasado remontui skirtų produktų sistemas. Medžiagos tokiose sistemose dažniausiai yra kruopščiai tarpusavyje suderintos, o jų veiksmingumas – patikrintas. Gamintojo sudarytos sistemos turėtų tikti sprendžiant standartines fasadų problemas ir tikrai bus naudingos, jei remontas įprastas.
