Knauf Knauf

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Weiter

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
  • Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Telšių vyskupijai priklausanti Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi vaizdingame Varduvos upės krante. Baroko – klasicizmo epochų sandūroje, 1780-1782 m., bažnyčia pastatyta už tikinčiųjų aukas ir tapo pagrindiniais maldos namais regione. 1896 m. kilęs gaisras stipriai suniokojo buvusį pastatą, XX a. pradžioje bažnyčia atstatyta pagal architekto Augustino Kosakausko projektą, vėliau pastatas šiek tiek nukentėjo I pasaulinio karo metu, II pasaulio karo metu bažnyčioje trumpai šeimininkavo Raudonoji armija, tačiau didesnių nuostolių pavyko išvengti. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris dar XVII a. buvo atvežtas iš Romos.

Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika

Apie objektą

Telšių vyskupijai priklausanti Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo mažoji bazilika stovi vaizdingame Varduvos upės krante. Baroko – klasicizmo epochų sandūroje, 1780-1782 m., bažnyčia pastatyta už tikinčiųjų aukas ir tapo pagrindiniais maldos namais regione. 1896 m. kilęs gaisras stipriai suniokojo buvusį pastatą, XX a. pradžioje bažnyčia atstatyta pagal architekto Augustino Kosakausko projektą, vėliau pastatas šiek tiek nukentėjo I pasaulinio karo metu, II pasaulio karo metu bažnyčioje trumpai šeimininkavo Raudonoji armija, tačiau didesnių nuostolių pavyko išvengti. Žemaičių Kalvarijos bažnyčia nuo seno garsėja stebuklinga Nukryžiuotojo Jėzaus figūra ir stebuklingu Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslu, kuris dar XVII a. buvo atvežtas iš Romos.

1988 m. gegužės 6 d. popiežius Jonas Paulius II bažnyčią pakėlė į bazilikų rangą.

Kartu su vienuolynu, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika sudaro Žemaičių Kalvarijos sakralinių statinių ansamblis, kuris 1992 m. įtrauktas į Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašą.

Pastato funkcija

Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika yra religinės paskirties pastatas, šventovėje kasdien aukojamos Šv. Mišios. Ne mažiau garsūs gegužės mėnesį vykstantys Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai, minias maldininkų sutraukia Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, vykstantys kasmet liepos mėnesį.

Statybos užduotis

Pagrindinė darbus atliekančiai įmonei kelta užduotis – atnaujinti bazilikos fasadą, kuris buvo stipriai pažeistas drėgmės.

Darbų metu bažnyčia nebuvo uždaryta, tikintieji lankė Šv. Mišias ir bet kada galėjo ateiti pasimelsti. Kad darbai netrukdytų ir nekeltų pavojaus, prie bazilikos ir jos viduje stovėjo įspėjamieji ženklai, dienos pabaigoje statybininkai sutvarkydavo darbo vietą.

Bazilikos vidaus renovacijos darbus planuojama atlikti artimiausiu metu.

Sprendimas

Kadangi statinys nėra šildomas ir dėl klimato sąlygų sienose susikaupė didelis kiekis drėgmės, su laiku jis pradėjo ardyti tinką. Siekiant apsaugoti pastatą nuo tolimesnio žalingo aplinkos poveikio, pasirinktas specialus drėgmę linkusiems kaupti paviršiams skirtas tinkas.

Adresas: Gardų a. 11, Žemaičių Kalvarija.

Informacija parengta: 2019 m. lapkričio mėn.

Informacija apie naudotus produktus

Druskų paveiktiems ir specialių reikalavimų turintiems paviršiams naudojamas Stens Haft gruntinis sanuojantis tinkas. Jis sukuria grubų ir patikimą pagrindą, tinkamą pagrindinio tinko sluoksnio dengimui. Tinkas pasižymi labai geru laidumu vandens garams ir puikiu kapiliarinio vandens įgeriamumu, sistema idealiai tinka cokolio sričiai. Kai gruntinis sluoksnis padengia maks. 50% pagrindo ploto, yra neužkertamas kelias drėgmės išėjimui iš mūro. Šiuo tinku dengiamo sluoksnio storis turi būti apie 5 mm, dengiamas mašininiu arba rankiniu būdu, pasižymi atsparumu ardančiam druskų poveikiui.

Fasadų senavimo sistema Popo – unikalus, savaime poras formuojantis sanuojantis tinkas. Šis gaminys pasižymi dideliu oro porų kiekiu ir yra ypač tinkamas druskų ir vandens pažeistiems paviršiams tvarkyti – iš mūro sienos į šį tinką patekęs vanduo savaime išgaruoja, o druskos kristalizuojasi tinko poros ir tokiu būdu yra nukenksminamos. Dėl šios priežasties senavimo tinku padengti fasadai ilgą laiką išlieka sausi, švarūs ir nepažeisti. Kiti šio gaminio privalumai: senavimo tinkas yra ekologiškas, jis dengiamas mašininiu būdu, yra ekonomiškas – padengtas ant sienos pučiasi iki 30 proc. A1 degumo klaseė, vandens įgėrimo gylis iki 5 mm.

Baigiamasis kalkinis tinkas Kalk-Feinputz dengiamas plonu sluoksniu ant lygių akytbetonio (dujų silikato), betono ir panašių vidaus paviršių. Šis tinkas pasižymi elastingumu, yra laidus orui. Sistema naudojama vidaus ir išorės darbams, tinka naudoti ten, kur keliami aukšti gyvenamųjų patalpų kokybės reikalavimai, itin tinka istorinių pastatų restauravimui.

UAB „Pamario restauratorius“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis

„Su bažnyčių restauravimo darbais susiduriame gana dažnai, tad žvelgiant iš techninės pusės, darbas nebuvo niekuo išskirtinis. Restauracijos darbai vyko dviem etapais – pradžioje tvarkėme išorės fasadą ir stogą, vėliau darbai persikėlė į vidų. Galbūt daugiau emocine prasme sakralinė aplinka šiek tiek įpareigojo darbuotojus“, - sakė Algimantas Zokaitis.

Pagrindinė bazilikos restauravimo priežastis – drėgmės ardomo tinko trūkinėjimas ir byrėjimas. Pasak Algimanto Zokaičio, ši problema atsiranda dėl labai paprastos priežasties – keičiantis orams, drėgmė ir druskos kaupiasi tinko paviršiuje ir laikui bėgant pradeda ardyti apdailą. Jei eksploatacijos metu pastebima, jog pastatas linkęs kaupti drėgmę, problemas reikia spręsti naudojant specialius produktus.

„Mes šiuo atveju rinkomės drėgmės paveiktiems paviršiams skirtus tinkus. Šie tinkai turi didesnes poras, kurios sugeria drėgmės perteklių, jį tarsi užrakina viduje ir ilgam laikui užtikrina estetinį vaizdą. Bazilikos fasadas ir vidaus erdvės buvo pakankamai stipriai pažeisti, tad ne kartą kvietėm Knauf technikus – jie specialiais prietaisais matavo santykinę drėgmę, pagal tai parinko tinkamiausius tinkus ir apmokė, kaip su jais dirbti. Visi darbai buvo atlikti sklandžiai“, - sakė jis.

DAUGIAU INFORMACIJOS