Knauf
Viskas, ką turėtumėte žinoti apie aplinkai draugiškus procesus statybose
Kai pastatai liūdnai pagarsėjo kaip vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, architektūros ir statybos sektoriuose įsibėgėjo permainos. Jau aišku: aplinkai draugiški statiniai tai ne mada, o būtinybė – klimato kaitos padariniai pastebimi kone visuose pasaulio regionuose. Tvaresnių alternatyvų įprastoms medžiagoms ar procesams rinkoje vis daugėja, tačiau kaip išsiaiškinti – kokiais principais turėtų vadovautis „žaliosios“ statybos ir kaip atskirti iš tiesų aplinkai draugišką produkciją?
Ekologijos ir tvarumo sąvokos vis dar neretai gretinamos vien tik su sveika, natūralia produkcija. Svarbu suprasti, jog tvarios aplinkos kūrimas tai žymiai platesnė koncepcija, kurios nauda atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje: saugodami gamtą, protingai pasinaudodami jos resursais ir palikdami joje minimalų pėdsaką užtikriname ateities kartoms lygias būties švariame pasaulyje galimybes. Šiomis vertybėmis remiasi ir „žalios“ architektūros šalininkai. Pagal Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą, tvarūs statiniai užtikrina sveikesnį vidaus mikroklimatą, mažesnes eksploatacines išlaidas, tausoja gamtos išteklius, pasižymi mažesne CO2 emisija, didina ekonominę pastato vertę.
Kad gamtai draugiški procesai statybose vyktų sklandžiai ir efektyviai, būtina susisteminti projektavimo praktikos reikalavimus. Būtent tam buvo sukurti BREEAM ir LEED pastatų tvarumo ir ekologiškumo vertinimo ir sertifikavimo metodai.
Šios vertinimo sistemos taikomos tiek naujoms statyboms, tiek jau esamiems pastatams vertinti. Naujai statomų objektų autoriai orientuojasi į neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą ne tik pastato gyvavimo laikotarpiu, bet ir projektavimo, statybų eigoje. Jau veikiantys pastatai vertinami pagal eksploatacijos tvarumo niuansus: vartojamų išteklių kiekį ir kokybę, geros fizinės būklės palaikymą, neigiamo poveikio gamtai ir žmonių sveikatai mažinimą, lankstumą prisitaikant prie klimato pokyčių, kintančių vartotojų poreikių bei naujų reikalavimų.
Vertinimo kriterijai tie patys visose pasaulio šalyse, o įgautas sertifikatas – tarptautinės reikšmės. Nors Lietuvoje BREEAM/LEED sąvokos kolkas žinomos tik siaurame rate, pastatų, pažymėtų tuo kokybės ženklu netrūksta. Nors tarp sertifikuotų pastatų daugiausia komercinės, admnistracinės ar pramoninės reikšmės objektų, planuojama juos taikyti ir gyvenamosios paskirties pastatams.
BREEAM – 1990 m. Didžiojoje Britanijoje sukurtas pastatų ekologiškumo ir tvarumo įvertinimo metodas. Sertifikuojami pastatai vertinami pagal 9 kategorijas, kurios pagal aktualumą Lietuvoje paskirstytos tokia tvarka: energija, sveikata ir gerovė, valdymas, medžiagos, ekologija ir žemės panaudojimas, inovacijos, tarša, atliekos, transportas, vanduo.
LEED - tvarių pastatų vertinimo standartas buvo sukurtas JAV 1998 metais. Kiekvienas sertifikuotas pastatas visų pirma turėtų atitikti 8 bazinius reikalavimus, kad galėtų būti toliau vertinamas pagal tvarumą. Kitaip negu BREEAM, visos kategorijos yra vienodai svarbios, tad įvertinimas gautas, pavyzdžiui, už sklypo tvarumą, „sveria“ tiek pat kiek balas už ekologiškus energetinius sprendimus.
Užsitarnauti aukščiausius balus bent keliose iš vertinimo kategorijų padeda tvarių, patikrintų technologijų ir medžiagų pasirinkimas. Produktų gamintojai, norėdami išsilaikyti konkurencingoje rinkoje, vis dažniau nusprendžia deklaruoti savo produkto poveikį gamtai bei teikia informaciją apie savo gaminį nuo pat jo atsiradimo iki sunaikinimo gyvavimo laikui pasibaigus. EPD, arba Aplinkosauginė produkto deklaracija, tai būdas gamintojui įrodyti ekologinį sąmoningumą ir prisitraukti investicijas, o į BREEAM/LEED sertifikatą pretenduojantiems – priemonė pasiekti aukštesnį balą.
EPD (Environmental Product Declaration) tai tarptautinės reikšmės, palaipsniui atliekamas produktų įvertinimo procesas. Pirmiausia produktai paskirstomi į kategorijas, vėliau –analizuojami jų duomenis. Pagal išteklių ir energijos suvartojimo efektyvumą, taršą, poveikį aplinkai ir žmogui vertinamas visas produkto gyvavimo ciklas, išsamiai analizuojama žaliavų kilmė, transportavimo niuansai, utilizavimo ar perdirbimo galimybės. Galiausiai surinktą informaciją vertina nepriklausoma šalis. Deklaracija išduodama gaminiui, sėkmingai įveikusiam visus etapus. Stebint iš klimato pokyčių kylančias tendencijas galima teigti, jog tvarių medžiagų paklausa sparčiai augs, o EPD užtikrina tarptautinį produkto pripažinimą ir geresnį matomumą.
BREEAM/LEED standartų taikymas Lietuvoje jau nebe retenybė, o neišvengiama ateitis.Vis dažnesnis nekilnojamo turto verslas siekdamas tvarumo sertifikato pirmenybę teikia EPD turintiems gaminiams. Jau daugybę metų statybinių medžiagų rinkoje įmonės Knauf vardas buvo siejamas su kokybės ženklu, tad nenuostabu, jog einame koja kojon su naujovėmis – pasirūpinome, jog mūsų produktams būtų išduotos aplinkosauginės deklaracijos, kurias atsisiųsti galite čia:
Knauf mišinių aplinkosauginė deklaracija
Knauf gipso kartono plokščių aplinkosauginė deklaracija
EPD įgavo ir vieni populiariausių Knauf produktų: gipsiniai tinkai MP75 ir MP75L , gipso kartono plokštės White Green Red Blue bei gipsiniai glaistai plokštėms Uniflott Fugenfüller Leicht .
Tvarumas aktualus ne tik didelo masto objektams – privatūs asmenys taip pat gali pasirinkti ekologiškesnes medžiagas naujų namų statybai ar renovacijai. Dabar tą padaryti dar paprasčiau – juk gamintojai patys pasirūpina, jog svarbiausia informacija apie produkto poveikį aplinkai būtų skaidri ir kuo lengviau pasiekiama.