PLYTELIŲ KLIJAVIMAS ANT FASADO

Galvojant apie plyteles cokoliui ar fasadui, geriausia rinktis tokias, kurių paviršiaus poros būtų uždaros, kad į jų vidų nepatektų nei vanduo, nei drėgmė. Tai apsaugos plyteles nuo purvo ir žalingo vandens poveikio, ypač esant neigiamai aplinkos temperatūrai. Cokoliui ir fasadui gali būti naudojamos įvairios šalčiui atsparios, lauko darbams skirtos klinkerio, akmens masės, keraminės plytelės, akmens dirbiniai, skaldytos plytelės, dirbtiniai akmenys, plytų imitacijos plytelės ir gamtiniai natūralūs akmenys (atsparūs spalvos pokyčiams). Jei plytelės klijuojamos ant termoizoliacinės sistemos, jų formatas turi būti ne didesnis nei 61 cm (≤ 0,19 m2), o storis – iki 2,0 cm. Būtina klijuojamų plytelių savybė – nedidelis vandens įgeriamumas (iki 6 % masės keraminėms plytelėms ir iki 7,4 % masės natūraliam akmeniui).

Paviršius, kuris bus klijuojamas plytelėmis, turi būti:

• Tvirtas ir stabilus. Neturi būti aktyvių, konstrukcinių plyšių. Kilus abejonių, reikia išbandyti sukibimą su paviršiumi; dažų arba tinko skiedinių fragmentus, kurių sukibimas kelia įtarimų, reikia pašalinti, tą vietą išlyginti remontiniu mišiniu arba klijavimo ir armavimo mišiniu Klebespachtel M .
• Lygus. Jei nelygumai nėra didesni kaip 20 mm, jie išlyginami, naudojant klijavimo ir armavimo mišinį Klebespachtel M . Didesnius kaip 20 mm nelygumus reikia išlyginti atitinkamo storio termoizoliacinės medžiagos sluoksniu. Pagrindiniam termoizoliacinės medžiagos sluoksniui pritvirtinti reikia naudoti daugiau ir tinkamo ilgio tvirtinimo smeigių
• Švarus. Reikia nuvalyti purvą, dulkes, riebalus, nusilupančius dažus arba tinką, pašalinti blogai sukibusius fragmentus bei kitas medžiagas, dėl kurių skiedinio sukibimas būtų prastas; rekomenduojama paviršių valyti slėginiu vandeniu su valymo priemonėmis. Samanos ir grybeliai taip pat turi būti pašalinti, tam galima naudoti specialias chemines priemones, pvz., biocidinę priemonę Algizid .
• Nugruntuotas. Įgeriantį pagrindą reikia gruntuoti giluminiu gruntu , silpnai įgeriantį ar stipriai įgeriantį – gruntu Spezialhaftgrund .
• Sausas. Šlapias ir drėgnas paviršius turi būti išdžiovintas, o drėgmės priežastys pašalintos.

Cokolis turi būti tinkamai hidroizoliuotas, kaip tai padaryti, rasite čia .

Kaip tinkamai paruošti pagrindą plytelėms klijuoti naudojant termoizoliacines medžiagas, rasite čia .

Plyteles reikia klijuoti pagal iš anksto paruoštą išdėstymo planą. Jis parengiamas įvertinus apdailos plytelių dydį, temperatūrines siūles, kampus, angokraščius, jų išdėstymą. Palangių, angokraščių ir cokolio linijos yra išeitinės klijuojamiems plytelėmis plotams paskirstyti. Kitos pagrindinės linijos gali būti žymimos ant fasado paviršiaus naudojant ženklinimo virvelę. Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Jos taip pat būtinos ir kampų srityje. Siūlės turėtų būti 8–12 mm ir sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto. Plyteles klijuoti plytelių klijais K4 , o jei plytelės šviesaus natūralaus akmens ir gali persišviesti pilko cemento dėmės – baltais plytelių klijais K5 .

Plytelių klijai ant paruošto paviršiaus lygia glaistykle tepami lygiu sluoksniu ir suvagojami dantyta glaistykle, kurios dantukai ne didesni nei 10 mm. Padengti reikia tokį plotą, kad būtų spėta priklijuoti plyteles, kol klijų paviršius išlieka lipnus. Tam, kad būtų pasiektas maksimalus sukibimas ir neliktų tuštumų, plytelių klijais dengiamas ir sienos paviršius, ir plytelė. Prieš prispaudžiant plyteles įsitikinti, kad ant klijų paviršiaus nesusiformavo plėvelė. Prie pagrindo turi būti priklijuota iki 100 % plytelės paviršiaus, reikia stengtis, kad neliktų jokių tuštumų. Jeigu naudojamos kampinės klijuojamosios apdailos plytelės, jos klojamos pirmiausia. Klijų likučius nuo lygių plytelių nuvalyti šlapia kempine. Stengtis neištepti porėtų plytelių arba tokių, kurių paviršius padengtas dekoratyviu smėlio pabarstu. Suklijuotas plyteles tris paras saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, perkaitimo ir lietaus. Sumontuotos dalys, turėklai ir briaunotieji profiliai turi būti pagaminti iš nerūdijančiojo plieno.

Plytelių tarpus galima glaistyti tik visiškai išdžiūvus klijams, tačiau ne anksčiau kaip po trijų parų. Siūlės ir plytelės turi būti švarios ir sausos, be skiedinio likučių. Rekomenduojamas siūlės plotis – 8–12 mm. Esant mažų matmenų plytelėms, siūlės gali būti siauresnės, tačiau turi sudaryti ne mažiau kaip 6 % viso ploto. Plyteles lygiu paviršiumi galima glaistyti norimos spalvos elastingu cementiniu glaistu . Ypač porėtas, įgeriančias plyteles prieš glaistant tarpus galima drėkinti vandeniu. Reikėtų stengtis visiškai užpildyti siūlę, kad neliktų tarpų. Žiūrėti, kad plytelių paviršius neužsiterštų, jį nuvalyti drėgna kempine. Glaistant ir glaistui kietėjant, vengti skersvėjų, tiesioginių saulės spindulių, dirbant lauke saugoti nuo lietaus ir staigaus perdžiūvimo. Atsižvelgiant į darbų vykdymo būdą ir sąlygas, užpildomo glaisto spalva gali nežymiai skirtis, palyginti su pateikta spalvų paletėje.

Prieš glaistant ar rievėjant porėtas ir itin įgeriančias plyteles ar kitus elementus, reikėtų atlikti bandymus statybvietėje, ar nepakis gaminių ir glaisto atspalvis.

Klijuojant paviršių plytelėmis pagal pateiktus gamintojo nurodymus, būtina suformuoti horizontalias ir vertikalias temperatūrines siūles. Šios siūlės taip pat būtinos ir kampų srityje. Vietose, kuriose įprastos siūlės gali sutrūkinėti, reikėtų naudoti elastingą siūlių hermetiką Silikon-Sanitär , nes jis išlieka elastingas ir atsparus vandeniui, užtikrina patikimą keraminių plytelių jungtį su kitomis dangomis, sienų jungimosi vietose, taip pat srityse, kuriose suformuotos deformacinės siūlės.